Po padu sėdintis vyras

Kad būtų galima geriau suprasti straipsnyje nagrinėjamą klausimą, manau, reikėtų iš pradžių patikslinti pagrindinę tekste vartojamą sąvoką. „Po žmonos padu sėdintis vyras” – tai tas vyras, kuris savarankiškai nerodo jokios iniciatyvos. Iniciatyvos ko nors imtis šaltinis tokiam vyrui – jo moteris. Ji jam duoda nurodymus, paaiškina ką, kaip ir kada reikia padaryti, kontroliuoja nurodymo vykdymo eigą, griežtai reikalauja nurodymus vykdyti, kritikuoja vyrą, jei šis padarė kažką ne taip, jos manymu. O visa atsakomybė už nurodymo įvykdymo rezultatus, savaime suprantama, suverčiama vyrui.

Sėdinčiu po padu vyras tampa dažniausiai visiškai nepastebimai. Be to, taip įvyksta ne atsitiktinai. Turi būti atitinkamos „starto sąlygos”.

Iš vienos pusės – valinga, stipraus charakterio žmona: reikli, griežta, egocentriška, nepakenčianti konkurencijos, šiek tiek ciniška, labai ambicinga. Dažniausiai tokios moterys įsitikinusios, kad vyrai nieko nesugeba, kad būtent jos geriausiai žino, ką ir kaip reikia daryti. Arba tai gali būti moteris, kuri iš visų jėgų stengiasi išlaikyti šeimos vairą savo rankose ir pasirengusi pakovoti su vyru už valdžią.

Iš kitos pusės – svetimai įtakai lengvai pasiduodantis vyras, įpratęs visur visiems viskame nusileisti, nesugebantis atsispirti žmonos spaudimui, linkęs geriau padaryti viską, kaip ji liepė, užuot kėlus ginčus ir gynus savo požiūrį.

Trumpiau tariant, tokiai porai puikiai tinka liaudies priežodis „Atitiko kirvis kotą”. Kiekvienas tokios poros narys gali jaustis visiškai komfortiškai, netgi nepaisant dažnų konfliktų.

Vyro persimainymas prasideda nuo smulkmenų. Žmona uzurpuoja teisę priimti visiškai nekaltus sprendimus, neatsižvelgiant į vyro nuomonę: ką šeima valgys vakarienės, ar galima vyrui žiūrėti krepšinį per televizorių, kaip šeima praleis savaitgalį, kaip bus tvarkomas šeimos biudžetas… Palaipsniui tokia žmonos elgesio taktika aprėpia visas šeimos gyvenimo sferas, tame tarpe ir seksą.

Tokiuose santykiuose iš esmės nėra nieko blogo, jeigu tai patenkina abu sutuoktinius. Kiekvienas, kaip jau sakiau, pasirinko save atitinkantį žmogų. Potencialus „sėdėtojas po padu” ir potenciali „tironė” anksčiau ar vėliau suranda vienas kitą ir gali sukurti ganėtinai tvirtą šeimą.

Tačiau jeigu vyrui sėdėti po padu nemalonu, jis išeis nuo tironės pas moterį, kuri suteiks jam galimybę pasijausti vyru.

Verta pažymėti ir tai, kad ištrūkus iš tokios žmonos kontrolės, susiradęs moterį, kuri nekomanduos, gali staiga paaiškėti, kad šeimos galvos vaidmuo tam vyrui bus ne pagal jėgas, o atsakomybės už šeimą našta jam taps nepakeliama. Toki atvejų mano praktikoje pasitaikė pakankamai daug. Supratęs, kad tupėti po padu paprasčiau ir komfortiškiau, vyras sugrįžta pas pirmą žmoną arba susiranda naują tironę.

Tai kokiais gi konkrečiais veiksmais žmona pasikiša savo vyrą po padu?

Siekia, kad vyras atsisakytų savo požiūrio į visus klausimus ir pripažintų jos nuomonę vienintele teisinga. Vyro nuomonė griežtai kritikuojama, pripažįstama neteisinga, vyras visada ir viskame neteisus;

Nustato, ką, kada ir kaip vyras turi padaryti. Jeigu jis imasi kažką daryti pats, jo darbo rezultatai kritikuojami, žmona akcentuoja dėmesį vien į klaidas;

Vyro iniciatyva sulaukia aršaus pasipriešinimo, žmona draudžia jam priimti sprendimus su ja nesuderinus, imtis veiksmų be jos leidimo. Teisę rodyti iniciatyvą ji priskiria vien sau pačiai;

Savo veiksmų ir sprendimų žmona su vyru nederina, su juo nesitaria;

Šeimos biudžetą reguliuoja vien tik žmona, vyrui išduodami kišenpinigiai, kurie yra griežtai kontroliuojami;

Jeigu kokioje nors situacijoje vyro ir žmonos interesai susikerta, žmona pasiekia, kad pirmoje vietoje liktų jos interesai. Vyro interesai jos visiškai nedomina;

Dauguma šeimos problemų ir buitinių rūpesčių užkraunama vyrui, bet tik ta prasme, kad jis turi visa tai tiesiogiai atlikti. Ką būtent atlikti, kada ir kokiu būdu – sprendžia žmona;

Viešumoje, netgi artimų žmonių rate, žmona kalba visos šeimos vardu, savo nuomonę ji prilygina visos šeimos nuomonei;

Viešumoje žmona negatyviai kalba apie vyrą, žemina jį pašalinių akyse, išjuokia, sumenkina jo, kaip šeimos nario, vaidmenį, visokeriopai pabrėžia aplinkinių akyse savo vadovaujantį vaidmenį santykiuose.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *