Priekaištai kaip psichologinis smurtas

Priekaištas kaip žodinio smurto forma

Smurto tema šiandien labai aktuali. Fizinis, žodinis, tiesioginis, netiesioginis – kiekvienam pagal skonį!

Šį kartą norėtųsi pakalbėti apie žodinį smurtą. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad kartais žmogui pasakyti ką nors kandaus, priekaištaujančio – tai jo gyvenimo norma.

Priekaištas – tai nepasitenkinimo, nepritarimo, destruktyvios kritikos išraiška, kurios pagrindas – giliai įskaudinti kitą žmogų, sumenkinti, sukelti jam kaltės jausmą, siekiant toliau juo paslėptai manipuliuoti.

Priekaištas gali būti sąmoningas ir nesąmoningas (mechaniškas – taip priimta šeimoje), tiesioginis ir netiesioginis, tačiau tai nekeičia jo esmės.

„Pažiūrėkite į jį, ne, tai ne vaikas, tai – kiaulė, visada po savęs nesusitvarko, bet mėgsta skaniai valgyti iš švarios lėkštės“.

„Patinka žiūrėti televizorių? Žaisti kompiuteriu? Už elektrą tu, aišku, nemoki, o jei svetima sąskaita – ko gi nepažaidus?“

„Vandenį reikia taupyti, nėra čia ko po 2 valandas sėdėti vonioje čiurlenant vandenį“.

Ir kiti variantai…

Kaip jau minėjau, priekaištas visada turi tikslą, ir tas tikslas visada tas pats – pakenkti žmogui, įžeisti jį, įteigti kaltės ir nepilnavertiškumo jausmą, kad jis yra blogesnis už visus kitus, jeigu taip daro.

Priekaištaujantis asmuo gali nesuvokti viso savo poelgio rimtumo. Dažnai „priekaištais“ piktnaudžiaujantis asmuo jų pakankamai gausiai gaudavo vaikystėje, jaunystėje, o gal ir dabar gauna, todėl tokį elgesį priima kaip savaime suprantamą dalyką.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *