Beveik kiekvienoje konsultacijoje iškyla tema – kaip sužinoti, ar galime būti kartu? O gal jau laikas išsiskirti?

Daugelis moterų, kurios ištekėjo jaunos ar ne iš savo meilės/proto, o veikiamos socialinio spaudimo, pavyzdžiui, „jau laikas”, „kada man anūkų pagimdysi?” ir t.t., po kurio laiko ima vis stipriau jausti, kad blogai jaučiasi santykiuose su partneriu. Tas pats nutinka ir vyrams, kurie, priimdami sprendimus dėl bendro gyvenimo, vėlgi vadovavosi ne asmeniniu pasirinkimu, o kažkokiomis idėjomis, kurias supainiojo su savo realiais norais.

Visi šie žmonės po tam tikro laiko pradeda blaškytis ir ieškoti priežasčių išsiskirti.

Na, arba tiesiog jaučia artumo deficitą, tačiau neranda priežasčių nutraukti juos slegiančius santykius.

Taip, pas mus taip jau priimta, kad GALIMA išsiskirti tik tada, kai tave išdavė ar įskaudino, arba jei sužinojai, kad kitas žmogus yra BLOGAS! (toks vaikiškas skirstymas į gerus ir blogus susiformavo mūsų galvoje dar vaikystėje ir sėdi ten iki šiol).

O čia lyg ir ne visiškai blogas, ir nemuša, ir pas svetimas nevaikšto, tačiau būti kartu nepakeliama, bet ir išsiskirti nėra jokios priežasties. Ką daryti?

Pirmiausia būtina suprasti, kad gamtoje nėra vienareikšmiškai gerų ir blogų žmonių. Todėl reikia išmokti įžvelgti kitame ne kažkokią plokščią savo lūkesčių projekciją, o vientisą žmogų, kuris turi teisę būti savimi ir kuris dėl kažkokių priežasčių iš pradžių tau atrodė patrauklus. Šitaip jūs pažinsite jį tikrą, o ne susigalvotą idealų, o tada jau galima spręsti, ar tai jūsų žmogus, ar ne, su visomis iš to sekančiomis išvadomis dėl tolesnio bendro gyvenimo perspektyvų.

Antra, jei jūs abu ar jūsų partneris nemokate kontaktuoti ir susitarti, ir neplanuojate to mokytis, jūsų santykiai nesusiklostys. Todėl arba išmokite gyventi kartu: kalbėti apie savo norus, apie tai, kas jums svarbu ir vertinga tiesiogiai, be užuominų, taip pat klausytis, girdėti ir atsižvelgti į vienas kito interesus, arba atvirai pripažįstate, kad savęs kito žmogaus pakeisti nesigaus dėl visiško vertybių ir požiūrio į gyvenimą neatitikimo ir dėl to komfortiškai gyventi kartu neišeis.

Trečia, norint išsiskirti, nebūtina, kad kažkas būtų blogas ar darytų ką nors blogo. Pakanka, kad jums kartu nekomfortiška dėl daugelio įvairių priežasčių, ir akivaizdu, kad tos priežastys laikui bėgant nepasikeis.

Todėl tiek suartėjant, tiek atsisveikinant reikia atsižvelgti ne į visas tas vaikiškas nuostatas – geras/blogas žmogus, o į savo savijautą šalia to žmogaus: ar jums gera kartu, ar galite su juo kontaktuoti, ir – svarbiausia – jūsų partneris lošia už jus abu ar tik pats už save, o gal netgi prieš jus. Jei jus kritikuoja, kaltina, jūsų negerbia, kitaip sakant, jei „antroji pusė” jūsų nepalaiko, reiškia, judu nesate komanda, iš tokių santykių nieko neišeis.

Ir dar vienas svarbus momentas, prisidedantis prie santykių kūrimo ar juos griaunantis – gebėjimas būti artimais. Šis gebėjimas apima nuoširdumą (kai galite bendrauti neapgaudinėdami ir nemanipuliuodami partnerio), mokėjimą kalbėti apie savo poreikius ir gebėjimą suprasti, kodėl kitam žmogui svarbūs jo poreikiai, o taip pat gebėjimas visa tai kartu aptarti ir susitarti dėl variantų, kaip drauge spręsti įvairius gyvenimo klausimus.

Apibendrindamas, siūlau suvokti peržvelgti paprastus, žemiau pateikiamus punktus, kurių pagalba kiekvienas gali išsiaiškinti pats sau:

• kas jus paskatino užmegzti santykius,
• ar tai išties pagrindinė motyvacija, iš kurios gali išaugti tikrai artimi santykiai, ar viso labo motyvacijos regimybė (tada belieka suprasti, kam jums reikalinga ta regimybė, ar ji geresnė už realų gyvenimą),
• kiek santykiuose esate savimi ir ar yra galimybė juose būti nuoširdžiam,
• kiek jums komfortiška šiuose santykiuose ir ką juose veikiate dažniau – kenčiate, ką nors įrodinėjate savo partneriui, ar visgi dažniau džiaugiatės, nei jaučiatės nekomfortiškai,
• ar norite visa tai tęsti,
• jei klydote visuose ankstesniuose punktuose, ar dabar galima ką nors pakeisti tobulinimo linkme ir kiek tai pareikalaus pastangų, o taip pat darysite tai kartu su partneriu, ar pavieniui (ir tada suprasite, kodėl reikia dėti šias pastangas ),
• ar yra jūsų santykiuose kažko tikrai vertingo jums abiem, ką norėtumėte išsaugoti, išskyrus idėją apie būtinybę turėti santykius.

Atsakant į šiuos klausimus, patartina būti kuo nuoširdesniam pačiam su savimi, tada ir pasirinkimas bus akivaizdus.

.