Įsivaizduokime žmogų, gyvenusį prieš 100–150 metų. Daugiausia informacijos jis gaudavo iš laikraščių arba iš pokalbių su kitais. Sutikite, to nebuvo daug.

Kiekvienais metais informacijos kiekis vis labiau didėja. Ji užgriūna mus kaip lavina, kurios nebegalime suvaldyti.

Per pastaruosius penkerius metus žmonija pagamino daugiau informacijos nei per visą ankstesnę istoriją. Informacijos apimtis pasaulyje kasmet padidėja 30 proc.

Žmonija dabar sukuria daugiau informacijos, nei gali sunaudoti.

Ar reikia jos tiek daug? Ir ar reikia mums stengtis kuo daugiau jos įsisavinti?

Socialiniai tinklai, nesibaigiantys įrašai, nenutrūkstamas susirašinėjimas, naujienos, vaizdo įrašai, trumpi filmukai, valiutų kursų sekimas, karinės operacijos, virusų grėsmė, pardavimai, ekonomika ir politika.

Informacija plaukia didžiuliais kiekiais ir didžiuliu greičiu.

Šiuolaikiniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje psichikos higienos klausimas tampa vis aktualesnis.

Kodėl svarbi psichinė higiena?

Dauguma mūsų vartojamos informacijos neturi nieko bendro su mumis tiesiogiai ir visai mūsų neliečia. Tačiau mūsų smegenys yra sukurtos taip, kad jos pirmiausia atkreiptų dėmesį į negatyvius dalykus. Čia veikia mūsų savisaugos instinktas. Mes reaguojame didesniu ar mažesniu susijaudinimu, susierzinimu, nerimu.

Dauguma žmonių net nesusimąsto ir neįtaria, kad jų greito nuovargio, nuolatinio nerimo ir nepasitenkinimo gyvenimu priežastis gali būti kasdien gaunamos informacijos perteklius.

Informacijos pertekliaus pasekmės žmogui:

1. stresas ir emocinis išsekimas,

2. sumažėjęs efektyvumas ir produktyvumas,

3. nerimas, depresija ir panikos priepuoliai,

4. priklausomybė nuo socialinių tinklų.

O gera psichinė sveikata padeda efektyviai valdyti stresą, plėtoti sveikus santykius ir siekti asmeninių bei profesinių tikslų.

Todėl reikia rūpintis ne tik savo fizine sveikata, bet ir psichikos higiena.

Informacijos srauto mažinimas yra veiksmingas būdas sumažinti stresą, padidėjusį nerimą ir pervargimo jausmą.

Štai keletas būdų, kurie gali padėti išspręsti šią problemą ir išmokti kontroliuoti informacijos srautą:

1. Prioritetai: nustatykite, kokia informacija ir naujienos jums asmeniškai svarbios. Susikoncentruokite į tai, kas iš tikrųjų svarbu, ir atmeskite informaciją, kuri nėra prioritetinė.

2. Laiko valdymas: kiekvieną dieną skirkite tam tikrą laiką informacijai gauti ir ją apdoroti. Tačiau tą laiką reikėtų griežtai limituoti. Pavyzdžiui, galima paaukoti 40 minučių naujienoms ir socialiniams tinklams ryte ir vakare.

3. Informacijos filtras: nustatykite savo informacijos šaltinius ir pasirinkite tuos, kurie yra patikimiausi. Apribokite savo naujienų šaltinių sąrašą, kad gautumėte informaciją tik iš patikimų ir autoritetingų šaltinių.

4. Skaitmeninė detoksikacija: darykite reguliarias pertraukėles atsitraukdami nuo kompiuterio ir išmaniojo telefono ir tam tikrą laiką visai jais nesinaudodami. Nustatykite konkretų laiką, kada išjungsite telefoną, kompiuterį ar televizorių ir radiją.

5. Ribos: išmokite pasakyti „ne“ informacijos srautui, kai jaučiate, kad jis tampa neproporcingas arba sukelia stresą. Taip pat verta atsisakyti bendrauti su žmonėmis, kurie perkrauna jus nereikalinga informacija.

6. Meditacija ir sąmoningumas. Būkite dėmesingi savo emocijoms, įsiklausykite į save.

7. Sveika gyvensena: sportas, visavertė mityba, kokybiškas miegas, poilsis.

Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl rinkitės būdus, kurie geriausiai atitinka jūsų poreikius ir patogumą. Nebijokite eksperimentuoti ir rasti savo pusiausvyrą informacijos sraute, kad išsaugotumėte savo psichinę sveikatą.