„Šeimyniniai” žmonės gyvena ilgiau ir laimingiau, nei vieniši ar išsiskyrę – tai visiems puikiai žinomas faktas.
Tačiau, deja, taip atsitinka ne visada.
Taip būna tik tuo atveju, jei santuokoje esantys žmonės iš tiesų laimingi, užuot pakentę vienas kitą šalia savęs vien tik dėl mažų vaikų ar dėl finansinių sumetimų. Todėl tiek vieniši, tiek susituokę žmonės dažnai trokšta to paties: susirasti tinkamą porą, su kuria galima būtų nugyventi gerą gyvenimą ir kartu pasitikti senatvę.
Antrosios pusės pasirinkimas yra turbūt pats svarbiausias pasirinkimas mūsų gyvenime.
Tai kodėl gi tiek daug gerų ir protingų žmonių pasirenka „neteisingai”, pasmerkdami save ir partnerius kančioms ir nelaimėms?
Priežastis ta, kad mūsų nenaudai veikia daugybė skirtingų faktorių.
Ir mes ne visada galime su jais susidoroti.
Žmonės nelabai supranta, ko iš tikrųjų nori iš santykių
Vienišam žmogui sunku įsivaizduoti, kaip atrodo šeimos kasdienybė, visa ta buitis, sauskelnės ir kiti bendro gyvenimo „džiaugsmai“.
Tačiau tai visiškai normali situacija bet kurioje mūsų gyvenimo srityje – mums niekada neišeis nieko doro nuveikti, kol nepadarysime to bent kelis kartus.
Kol neprisigaudysime „guzų” ir „mėlynių”, kol nepasimokysime iš nuosavų klaidų. Ne iš svetimų nieko gero išmokti neįmanoma.
Visuomenė pateikia ne visiškai teisingus patarimus, kaip pasirinkti antrąją pusę
Visuomenės moralė nepritaria dideliam bandymų ir klaidų skaičiui, kai kalba užeina apie santuoką.
Mums dažnai sakoma: „Negalvok, o pajausk – tavo tai žmogus, ar ne“.
Kas, išvertus į logikos kalbą, reiškia maždaug štai ką: aklai pasikliauk likimu + pasitikėk tik intuicija, nuojauta, pojūčiais + tikėkis geriausio.
Jeigu mes pagal tokią schemą pamėgintume įkurti verslą ar pradėti kitą svarbią veiklą, mūsų vienareikšmiškai lauktų krachas. O jei ir pavyktų, tai tik neregėtos sėkmės dėka, kuri, kaip žinia, labai trumpalaikė.
Todėl galutinį sprendimą visgi reikėtų priimti vadovaujantis ne emocijomis, o kruopščiai išanalizavus svarbiausius veiksnius, įtakojančius tolimesnį gyvenimą kartu.
