Toks jau šiuolaikinės visuomenės požymis – naujos santuokos seka viena po kitos, kaip serijos kvapą gniaužiančiame seriale. Ir visai nebūtina netgi tuoktis, pakanka gyventi su partneriais po vienu stogu.
Iškyla logiškas klausimas: ar ne paprasčiau būtų sutuoktiniams susirasti santykius „kairėje”, kad nesugriūtų šeimos židinys? Ne, kalba čia eina ne apie tai, ne apie partnerių neištikimybę vienas kitam. Sutuoktiniai gyvena normalų santuokinį gyvenimą, kol neišaušta diena, kai jiedu nustoja gauti vienas iš kito resursų. Meilė išsisklaido ir jiedu, kaip geri partneriai, taikiai, esant abipusiam norui, išsivaikšto kas sau, kad paskui sukurtų naują tokią pat šeimą.
Vaikai šiais laikais ne kliūtis, mažai kas susimąsto apie jų gerovę. Iš tikrųjų sutuoktiniai, ar kuris vienas iš jų, labiau rūpinasi materialia klausimo puse, kai ateina laikas skirtis.
Tačiau įdomiausia prasideda tada, kai naujoje šio filmo serijoje scenarijus pasikartoja ir žmogus vėl įvairuoja į senas, gerai pažįstamas vėžes. Iš pradžių apie tai signalizuoja pirmieji pavojaus skambučiai – nesutapimai, tarpusavio nesupratimas su nauju ir dar visai neseniai idealiu partneriu. Paskui užplūsta palyginimų ir apgailestavimų dėl sugriautos pirmosios šeimos banga.
Tačiau dėl visos eilės priežasčių sugrįžti atgal neįmanoma, dėl to ir naujoje serijoje belieka tik eiti į priekį. Kai kuriems šis procesas pavirsta jau ne serialu, o tikra kino epopėja. Keičiasi greta esantys žmonės, namai, miestai, netgi šalys. Kiekvienoje sekančioje santuokoje gimsta vaikai, „serialas” virsta kažkokiu siurrealizmu, nuo kurio žmogus pavargsta labiau, nei nuo nepasitenkinimo, patirto pačioje pirmoje santuokoje.
Štai toks šiuolaikinis klipinis mąstymas, perkeltas į šeimyninio gyvenimo sferą. Daugelis tokių žmonių su įkvėpimu (iki tam tikro laiko) teisina tokį savo elgesį, kai kas netgi imasi plačiai propaguoti šią „laisvę”. Tačiau kartais, vis dėlto su liūdesiu atsidūsta, prisiminę senus laikus, kai skyrybos vis dar buvo tabu.
