Esmė ne tik ta, kad turėtume žmogų, greta kurio atsibustume rytais.

Esmė – pasitikėti kitu, suvokiant, kad jis mūsų neišduos.

Žinoti, kad mūsų ištartų žodžių chaose jis sugebės suprasti mūsų jausmus, pajausti mūsų skausmą, o tada priglaus mus prie savęs ir nepaleis.

Svarbiausia – jausti palaikymą ir rūpinimąsi mumis, ir nesvarbu, ar tas žmogus dabar šalia, kadangi mes paprasčiausiai žinome, kokie esame jam svarbūs.

Visa esmė slypi patikimume, pasitikėjime, kad mūsų nepaliks, kai viskas ims klostytis kaip nors keistai ar negerai…