Kiekvienas žmogus turi konkrečių lūkesčių, vilčių dėl būsimų santykių. Yra tam tikri bendri kontūrai, tam tikri bendri rėmai, kuriuose jis mato būsimus santykius.

Santykių dar nėra, o idėjos, fantazijos, lūkesčiai, susiję su santykiais ir būsimu partneriu, jau egzistuoja. Pavyzdžiui, idėjos ir lūkesčiai apie būsimos antros pusės amžių, socialinę padėtį, tautybę, religiją, kai kuriuos įgūdžius, asmenybės savybes, elgesį ir jausmus, požiūrį į gyvenimą, tikslus ir planus…

Tokios idėjos, fantazijos, lūkesčiai gali būti labai įvairūs ir skirtingi kiekvienai moteriai ir kiekvienam vyrui. Tai tarsi rėmai, karkasas, kurį vis dar galima keisti: išplėsti ar susiaurinti, kažkuo papildyti ar supaprastinti.

Nuo vaikystės mes nuolat stebime kažkieno santykius: kaip elgiasi tėvai, kaimynai, atsitiktiniai praeiviai, draugai, giminės ir t.t. Ir nuo vaikystės mes sprendžiame savo viduje: štai šito aš savo santykiuose nenorėčiau, o štai toks variantas būtų nuostabus. Tai ir yra santykių „karkaso” kūrimas. Šitą karkasą pradedame formuoti vaikystėje ir tęsiame formavimą visą gyvenimą. O kai pradedame pagaliau kurti pačius santykius, keičiame, transformuojame, koreguojame tą karkasą, priklausomai nuo aplinkybių ir priimtinumo kiekvienu konkrečiu momentu.

Kai vyras ir moteris jau yra kartu, abu poros nariai atsižvelgia kiekvienas į savas idėjas apie gyvenimą drauge. Tai nuolatinis, nenutrūkstamas, abipusis procesas.

Tie lūkesčiai, kurie buvo suformuoti prieš susitikimą, susiduria su realybe. Laikui bėgant keičiasi ir vyras, ir moteris, keičiasi taip pat ir jų suderinamumas, bendravimas, komunikavimo būdai. Karkasas, kuriame santykiai ir idėjos apie partnerį sutilpo pačioje pažinties pradžioje, pradeda neatitikti besiplėtojančių santykių ir besikeičiančių žmonių.

Staiga tam tikru momentu tasai karkasas gali tapti arba per didelis, arba atvirkščiai – per ankštas. Tai reiškia, kad jį reikia keisti. Iš pat pradžių vyras ir moteris susitaria, kurioje vietoje susidurs jų lūkesčiai, kokiu būdu jie prisilies vienas prie kito. Peržengus tą susilietimo ribą, įsibrovus į asmeninę erdvę, kiekvienas pajus arba savo, arba partnerio nepasitenkinimą dėl jo lūkesčių nepaisymo.

Iškilus tokiems nesutarimams būtina derėtis iš naujo ir keisti abipusius santykius iki to momento, kol bus pasiektas susitarimas. O derėtis ir persiderėti tenka visą gyvenimą, per visą santykių proceso eigą.