Bet kokiuose santykiuose pasitaiko krizių. Tai absoliučiai neišvengiamas procesas, su kuriuo susiduria kiekviena pora.

Praktiškai kiekvieną dieną tenka klausytis tokių frazių:

• Man rodos, mūsų santykiai pateko į aklavietę;
• Atvirai kalbant, nesuprantu, ar noriu toliau likti su tuo žmogumi, ar geriau pasitraukti iš santykių;
• Mes norime būti kartu, tačiau nesigauna;
• Turbūt geriausia būtų visa tai užbaigti ir išsiskirti;
• Gyvename nuolatinės krizės būsenoje…

Kas tokiais atvejais svarbu?

Pirma. Svarbu sąžiningai sau atsakyti – noriu pasitraukti iš šių santykių, ar noriu pasilikti?

Antra. Svarbu nusiimti rožinius akinius, atsisakyti iliuzijų, fantazijų ir pažvelgti realiai situacijai į akis.

Liaukitės gyventi prisiminimais, liaukitės guosti save iliuzijomis ir fantazijomis, nustokite laukti, kad partneris staiga ims ir nei iš šio, nei iš to pasikeis.

Daugelis mūsų labai mėgsta įstrigti praeityje, nepripažinti fakto, kad pokyčiai – neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Keičiamės mes, keičiasi mūsų požiūris į pačius save. Keičiasi partneris ir mūsų santykiai su partneriu. Ir labai dažnai esame nepasiruošę pokyčiams gyvenime, o neretai jų netgi nenorime. Tai turbūt viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių prasideda krizės santykiuose.

Ką tokiu atveju reikėtų daryti?

Sustokite. Atsikvėpkite. Blaiviai įvertinkite save ir savo realybę – šį konkretų momentą. Nusiimkite, pagaliau, tuos nelemtus rožinius akinius ir blaiviai įvertinkite savo partnerį. Priimkite jį tokį, koks jis yra.

O toliau – pradėkite dialogą, aptarkite jūsų vertybes, išsiaiškinkite, ko laukiate ir tikitės iš santykių, susidėliokite prioritetus, susitarkite su partneriu, kas jums santykiuose priimtina, o kas – ne. Svarbiausia – reikia tartis ir susitarti. Kiekvieną kartą vis iš naujo, kai tik pasikeičia realybė, aplinkybės, sąlygos.

Dažniausiai šių paprastų punktų pilnai pakanka, kad būtų įveikta santykių krizė.

Tačiau būna ir taip, kad kiekviename punkte kai kas gali įstrigti ilgiems metams.

.