Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Jamesas Thurberis publikavo savo karikatūrų seriją „Lyčių karas“, kurioje figūravo keistos ir labai nedraugiškai nusiteikusios moterys, ryjančios bejėgius vyrus
Apskritai straipsniai, knygos ir rašiniai, kuriuose santykiai tarp vyrų ir moterų aprašomi kaip dviejų valstybių karinis konfliktas, yra nesuskaičiuojami. O gerai pagalvojus, tai kiekvienas savyje atrastų mažytę gynybos ministeriją. Pasiruošusią vos pareikalavus pereiti į puolimą.
Mes bijome pamesti save partneryje. Bijome skausmo, kurį jis mums gali sukelti. Ir, be abejo, esame pasiruošę gintis. O karas yra karas: turi būti savo taisyklės.
Kažkada Japonijoje susiformavo karių luomas. Su laiku jų pasaulėžiūra buvo įforminta nerašytu elgesio kodeksu, pavadintu „bušido“. Tai buvo „idealaus“ kario elgesio taisyklių rinkinys.
„Bušido“ išvertus reiškia „kario, samurajaus kelias“ („buši“ – karys, „do“ – kelias). Be to, žodis „do“ dar gali būti verčiamas ir kaip „moralė“, jo prasmė artima kiniškam žodžiui „dao“. Taigi „bušido“ yra moralinis-etinis kodeksas, kurį tikriausiai galima bandyti pritaikyti ne tik mums svetimoms Japonijos realijoms, bet ir įprastai šeimyninio gyvenimo kasdienybei.
Reikia paminėti, kad samurajams labiausiai rūpėjo tai, kaip deramai sutikti savo mirtį. Šeimai mirtis – tai skyrybos.
1. „Tikra narsa yra gyventi tada, kai gyventi teisinga ir mirti tada, kai mirti teisinga“.
Tai yra pirmoji kodekso mintis, kuri turėtų būti auksinėmis raidėmis iškalta ant kiekvieno metrikacijos biuro durų. Jei šeimoje visiems yra gera ir patogu, jei šeimyninio gyvenimo pliusų yra daugiau nei minusų, jei namie vyrauja tvarka ir darna – teisinga gyventi. Jei vienas kitą kankinate, vakarais nenorite grįžti namo, o kavos gėrimas su drauge traukia labiau nei bendravimas su vyru – būtina parodyti narsą ir pripažinti, kad tokių santykių mirtis bus naudinga visiems.
2. „Į mirtį dera eiti aiškiai suvokiant tai, ką turi daryti samurajus ir kas žemina jo garbę“.
Ankstesnės pastraipos minties tęsinys. Taigi sprendimas priimtas. Dabar reikia pritaikyti jį sau ir nežeminant savo orumo ar savo partnerio orumo pradėti nuo pokalbio. Beje, skirtis barnio metu negalima jokiu būdu. Net jei apsisprendėte skirtis dar iki barnio pradžios. Naudoti barnį kaip pretekstą – juo labiau.
3. „Reikia pasverti kiekvieną žodį ir būtinai savęs paklausti, ar tiesa yra tai, ką rengiatės pasakyti“.
Čia komentaro nereikia…
4. „Su maistu reikia elgtis saikingai ir vengti palaido gyvenimo“.
Na, viskas teisinga. Moterims patinka, kai ant vyro pilvo matosi raumenų stačiakampiai, o ne vienas viską apimantis alaus raumuo. Vyrams patinka moterų grakščios kojos ir pasitempusios figūros. Apie palaido gyvenimo įtaką šeimai apskritai kalbėti nereikia.
5. „Kasdieniuose dalykuose reikia visada prisiminti mirtį ir saugoti šį žodį širdyje“.
Jei kiekvieną dieną prisiminsite tai, kad galite netekti mylimo žmogaus, kuris yra toks artimas, toks savas, tai šios netekties gali ir netekti patirti.
6. „Gerbti „Kamieno ir šakų“ taisyklę. Ją pamiršti – tai niekada netapti doru, o žmogus, nesiekiantis dorovingos pagarbos iš vaikų, nėra samurajus. Tėvai – medžio kamienas, o vaikai – jo šakos“.
Čia japonų kariai mums labai tiesiogiai aiškina, kaip elgtis šeimoje. Ir beje, aiškina visiškai teisingai.
7. „Jei kare samurajui teks pralaimėti mūšį ir būti nukirsdintam, tai jam dera išdidžiai pasakyti savo vardą ir mirti su šypsena veide, be žeminančio skubėjimo“.
Mokėjimas pripažinti savo klaidas ir prašyti atleidimo – savybė, kurią šeimyniniame gyvenime pervertinti labai sunku.
8. „Vien grubios jėgos įvaldymo nepakanka norint vadintis samurajumi. Jau nekalbant apie būtinybę būti išprususiu moksluose, karys turi išnaudoti savo laisvalaikį poezijos ir arbatos ceremonijos mokymuisi“.
Taip, taip. O taip pat tikras šeimos samurajus turi mokėti gaminti valgyti, dovanoti gėles ne tik per šventes, žmonos mamą vertinti kaip viršesnį asmenį ir niekada nesigulti atgręžus kojas į jos namų pusę.
9. „Prie savo namo samurajus gali įrengti kuklų arbatos gėrimo paviljoną, kuriame dera naudoti naujus paveikslus-kakemono, kuklius puodelius ir glazūruotą keramikinį arbatinuką“.
Ir apskritai puoselėti savo šeimos lizdą. Kartu su antrąja puse.
10. „Ištikimybė, sąžiningumas ir vyriškumas yra trys svarbiausios samurajaus dorybės“.
Aišku, dorybių sąrašą galima dar šiek tiek pailginti. Nors atrodo, kad ir šių trijų gali visiškai užtekti.
Galėtumėte pasakyti: „Ne Japonijoje gyvename, samurajų laikai jau senų seniausiai baigėsi, o šeima – ne karas“. Tai tiesa. Tik panašu, kad santykiai tarp vyro ir moters nuo tų laikų ne taip jau smarkiai tepasikeitė. Ir skyrybų priežastys visose šalyse yra panašios. O štai skyrybų statistika tarp valstybių labai skiriasi. Japonijoje skyrybų kiekis yra vienas mažiausių pasaulyje.
