Širdies dosnumas

Pasitaiko, kas baisiai knieti perdaryti partnerį, pritaikyti jį savo poreikiams, kad jis kitaip juoktųsi ar gestikuliuotų rankomis, kitaip tartų konkrečius žodžius, o būna, kad užsimojame ir į žymiai fundamentalesnius dalykus: žmogaus skonį, įsitikinimus.

Jeigu, tarkime, jūsų partneris – vegetaras, o jūs vegetarų negalite pakęsti, tada galbūt vertėtų susimąstyti, o kaip taip gavosi, kad jūs apskritai gyvenate su vegetaru? Ir ką dabar daryti?

Bet jeigu kalba eina apie smulkesnius „trūkumus”, tai psichologai pataria tiesiog palikti žmogų ramybėje.

Tai ir yra aukščiausias pilotažas santykiuose ir pati didžiausia gyvenimiška išmintis.

Kaip nebūtų gaila, daugeliui žmonių, ypatingai moterų, labiau patinka mokytojų ir auklėtojų vaidmuo santykiuose, dėl ko jos ieško vyro vien tam, kad būtų ką paauklėti.

O yra ir liūdnesnių variantų.

Neretai „perauklėjimas” turi dar bjauresnių motyvų. Kai kurioms iš mūsų partneris reikalingas tik tam, kad pačios galėtume kaip nors įsitvirtinti visuomenėje vyro tikro ar tariamo įvaizdžio pagalba. Kartais mes turime tokią žemą savivertę, taip savimi nepasitikime, kad bijome susikompromituoti, atsidūrusios šalia žmogaus, kuris „ne taip rengiasi” ar juokiasi „ne iš tų” pokštų.

Tokio pobūdžio bailumas – pats atgrasiausias iš visų, kokius tik žinau,

Širdies dosnumas – tai sugebėjimas priimti mylimą (ir bet kurį kitą) žmogų visą. Tokį, koks jis yra.

Kaip išsiugdyti šį sugebėjimą? Kaip teisingai bendrauti su mylimu žmogumi, kad širdyje viešpatautų ramybė, o šeimoje – harmonija?

Yra kelios nesudėtingos taisyklės, kaip priimti žmogų.

  • Nesistenkite jo „tobulinti”;
  • Nelyginkite vyro su kitais vyrais;
  • Suteikite jam laisvę būti savimi, gyventi savarankiškai, jam būdingu tempu, jam būdinga maniera siekti savo išsikeltų tikslų;
  • Priimti reikia ne tik jo privalumus, bet ir silpnas puses;
  • Visiems laikams atsikratykite nuostatos „Aš geriau žinau!”
  • Nepamirškite išreikšti priėmimą – žodžiais ar poelgiais;
  • Leiskite jam laikytis savo įsitikinimų;
  • Leiskite jam išsikelti savus tikslus;
  • Leiskite jam domėtis tuo, kas jam patinka
  • Ir, pagaliau, žvelkite tik į jo teigiamus bruožus, išmokite juos atrasti ir atpažinti.

Ir dar keli žodžiai berniukų mamoms.

Kai tik vaikas nustoja būti nieko neišmanančiu kūdikiu ir pasijunta esąs berniukas – jis jau tapo vyru. Labai mažu, tačiau vyru.

Ir kai šis momentas atėjo, visos aukščiau išvardintos taisyklės pradeda galioti taip pat ir mamos santykiams su sūnumi.

Nuo šiol jį mokyti turi teisę išimtinai kiti vyrai. Jokiu būdu ne jūs, ne močiutės, ne mokytojos ir ne seserys.

Nuo šio momento jūsų uždavinys susiveda į tai, kad turite pasistengti parinkti sūnui tokį bendravimo ratą, kuriame būtų daug įvairių vyrų, pasirengusių jį ko nors išmokyti. Ir kad visi tie vyrai būtų adekvatūs. Bent jau jūsų pačios požiūriu.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *