Mūsų šeimos – tai sudėtingos sistemos, kuriose galioja dėsniai, formuojantys mūsų vidinį pasaulį ir santykius su aplinkiniais žmonėmis. Šių dėsnių studijavimas gali padėti mums suprasti, kodėl susiklosto vienokie ar kitokie santykiai, ir atrasti kelią į harmoningą gyvenimą.
Trys šeimos sistemos dėsniai, darantys įtaką santykių pusiausvyrai
Tėvai duoda, vaikai ima
Turbūt pats svarbiausias dėsnis. Kalba eina apie natūralų balansą: tėvai duoda vaikams gyvenimą ir galimybes, o vaikai tobulėja, investuodami savo išteklius į savo pačių šeimos ir gyvenimo kūrimą.
Jeigu taip neįvyksta ir vaikas pradeda investuoti į tėvus, jis negali sukurti savo šeimos ar harmoningų santykių. Kadangi gamta numato, kad jis turi skirti savo išteklius būtent savo tobulėjimui ir giminės pratęsimui, jeigu tėvai atima daug jėgų ir laiko arba prisirišimas prie jų yra nesveikai stiprus, nebus impulsų ir jėgų kurti savo gyvenimą.
Tas pats pasakytina ir apie nuoskaudas bei pretenzijas tėvams – jeigu jiems neatleisite ir nepaleisite, žvilgsnis visada bus nukreiptas atgal, o ne į priekį.
Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad vaikai turi elgtis kaip egoistai, bet jie neturi atimti iš savęs per daug išteklių tėvų labui.
Svarbu žinoti, kad imti iš tėvų ir kartais kažko paprašyti nėra gėdinga, tai padeda kurti jūsų ateitį. Tačiau mes visi suprantame, kad viskas turi turėti saiką, o gyventi iš tėvų kišenės taip pat neteisinga, kadangi nėra veiksmų, kuriais galėtumėte save realizuoti ir atrasti savų išteklių.
Taip pat, jei tėvai jau negali patys savimi pasirūpinti, pagalba ir parama yra neabejotinai būtina, tačiau neatsisakant savo gyvenimo.
Šis dėsnis reiškia natūralų balansą: tėvai dovanoja vaikams gyvenimą ir galimybes, o vaikai tobulėja, investuodami savo išteklius į savos šeimos ir gyvenimo kūrimą.
Hierarchija
Kiekvienoje šeimos sistemoje turi būti savo vieta kiekvienam nariui, kad ji funkcionuotų tinkamai. Kai kas nors pabando užimti kito šeimos nario vaidmenį (pavyzdžiui, sūnus vietoj tėvo arba anyta vietoj dukters) – tokios sistemos klaidos sukelia skandalus, frustraciją ir prasmės praradimą, taip pat labai prisideda prie šeimos žlugimo, kadangi tas, kurio vietą užėmė kitas, lieka be veiklos, o tas, kuris perima svetimą vaidmenį, prisiima papildomus įsipareigojimus ir naštą, todėl visiems tampa blogai.
Kiekvienas šeimos narys turi atlikti savo funkciją, gerbdamas kitų vaidmenis ir ribas.
Visi turi savo vietą šeimos sistemoje ir niekas negali būti pašalintas iš jos
Tai reiškia, kad iš šeimos sistemos negalima išstumti artimų giminaičių, o jeigu tai įvyksta, bus konfliktas, tarpusavio nesupratimas ar įžeidimai, o tai mus traukia atgal ir neleidžia tobulėti. Todėl geriausia tai prisiminti ir žinoti.
Ir elgtis su dėkingumu, nes šie žmonės bet kokiu atveju prisidėjo prie jūsų tobulėjimo, kad ir koks jis būtų, ir jūs galite tai paversti ištekliu.
Taip pat iš šeimos sistemos geriau neišstumti nutrūkusių ir nutrauktų nėštumų, to galima neafišuoti, bet apie tai verta papasakoti. Kadangi šeimos paslaptys kartais pernelyg brangiai kainuoja sistemai, o tas, kuris neturi visos informacijos, gali ją neteisingai suprasti.
Taip pat šeimos sistemai priklauso partneriai, su kuriais buvo ilgalaikis bendravimas, ir žmonės, kurie turėjo labai didelę įtaką sistemai. Draugai ar priešai tai buvo – nesvarbu, nuo šiol jie visam laikui liks jūsų sistemoje, kadangi pakeitė jos struktūrą, ir tai svarbu prisiminti, kad būtų galima atsekti priežastinius ryšius.
