Skirtumas tarp nevykusių santykių ir laikinų sunkumų slypi pagarboje

Pagarba – tai gatvė su dvipusiu eismu. Net nežinau, kiek kartų man teko atsidurti toje gatvėje su vienpusiu eismu ir jaustis nelaiminga. Likdavau santykiuose, kurie pavertė mane nelaiminga vien dėl to, jog ir toliau tikėjau, kad viskas gali pasikeisti.

Jei elgiatės su žmogumi su pagarba, jums norisi, kad ir jis atsakytų jums tuo pačiu. Man šitaip nepasitaikydavo. Dėl to, jei jaučiate, kad tik jūs viena stengiatės santykiuose ir rodote pagarbą, nekaltinkite savęs dėl to. Nekaltinkite savęs už tai, kad kitas žmogus nesielgia su jumis atitinkamu būdu.

Nes svarbiausia – aiškiai apibrėžti savo poreikius ir pasistengti daugiau neleisti savo atžvilgiu nepriimtino elgesio. Labai svarbu apginti savo orumą, nes esate nusipelnę, kad su jumis elgtųsi taip, kaip esate verti, kad elgtųsi. Ir jeigu to nepadarysite patys, tai kas užjus tai padarys?

Galų gale jūs juki neprašote milijono eurų, jūs viso labo norite, kad žmogus parodytų šiek tiek dėmesio ir prisirišimo.

O jeigu jam rūpi tik jo paties interesai ir jis nepripažįsta kompromisų? Tai ne kas kita kaip nepagarba iš jo pusės – tiesiog čia ir dabar. Kad santykiai plėtotųsi, partneriai turi žengti vienas kito linkui. Turi suprasti, kad santykiuose esama ir antrosios pusės, į kurią būtina atsižvelgti.

Jis neišklauso. Yra skirtumas tarp aktyvaus dalyvavimo pokalbyje ir laukimo, kol kita pusė nutils, kad galima būtų pasakyti, ko noriu. Jeigu jūsų partneris bendrauja ne su jumis, o greičiau pats su savimi, tai yra nepagarba. Juk ir jūs norite pasidalinti savo įdomiomis idėjomis ir nuomonėmis, jums irgi norisi papasakoti, kaip praėjo jūsų diena ir jūs esate verti būti išklausytais.

Jis pernelyg kritiškas. Gyventi drauge su teisėju – menkas malonumas. Yra žmonių, kurie tiesiog griūte užgriūna jus savo priekaištingomis nuomonėmis ir kritiškomis pastabomis. Siaubinga gyventi su jausmu, kad esate nepakankamai geras. Jei partneris be paliovos nurodinėja jums jūsų trūkumus – tai nepagarba. Tai – toksiški santykiai.

Nepagarba – tai tasai paskutinis lašas, perpildantis jūsų kantrybės indą, argi ne taip? Nes toks elgesys jus stipriai skaudina.

Jis pastoviai smerkia jūsų draugus ir šeimos narius. Pagarba – kažkas tokio, ką reikia užsitarnauti. Jeigu jūs patys žengiate žingsnį į priekį ir iš pat pradžių nustatote leistinas ribas, tada jūs partneriui aiškiai parodote, kad esama dalykų, kuriuos liesti galima ir tokių dalykų, kurių liesti nevalia.

Kai žmogus išdrįsta parodyti nepagarbą jums, jūsų šeimai ar draugams, jis daro tai dėl to, kad žino, jog už tokį elgesį jam nieko nebus. Ir jis toliau taip elgsis. Jūsų partneriui būtina priimti jūsų artimų žmonių ratą – tuos žmones, kurie jus išauklėjo, su kuriais kartu augote, ir jeigu partneris demonstruoja atvirą priešiškumą – labai blogas požymis.

Jūsų giminaičių ir draugų smerkimas gali tapti svarbiausia santykių problema, kuri, laikui bėgant, gali atvesti į santykių krachą – arba santykių su giminaičiais, arba su partneriu.

Nepagarba – tai narciziško elgesio požymis. Požymis, kad žmogus iš tikrųjų jūsų nemyli. Jis gyvena su jumis, tačiau yra jums svetimas, kadangi nepriima jūsų pagrindinių vertybių ir principų.

Iš kitos pusės, faktas, kad patys leidžiate jam taip elgtis su jumis, gali liudyti, jog patys nejaučiate sau meilės ir pagarbos. Argi galite turėti teisę tikėtis normalaus elgesio su savimi iš kitų žmonių pusės, jeigu patys savęs negerbiate, jei patys su savimi bjauriai elgiatės?

Dėl to, jei norite pasidarbuoti su nuosava saviverte, pradėkite nuo visų tų gerųjų savo bruožų, kuriuos savyje žinote, išvardinimo. Manau, tokiam sąrašui prireiks ne vieno popieriaus lapo. Tai ko gi laukiate?

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *