Išgirdus žodį „skurdas“, iškart kyla vaizdai: nudėvėti batai, skylėtas megztinis, netvarkingi plaukai. Tačiau iš tikrųjų viskas yra daug subtiliau. Egzistuoja ir kitas, kur kas labiau paplitęs skurdas – psichinis. Tas, kuris sėdi galvoje ir neleidžia žmogui laisvai kvėpuoti, priimti drąsių sprendimų ir jaustis vertam gero gyvenimo.

Šis skurdas gali dėvėti brangią striukę ir turėti „iPhone“. Bet kiekvienas jo žingsnis yra pastangos atrodyti, o ne būti. Pagal žemiau aprašytus 5 požymius galite atpažinti žmogų, kuris pats savo mąstysena stumia save į skurdą.

1. Įsitikinimas, kad „dideli pinigai man neskirti“

Tokie žmonės nuoširdžiai tiki, kad pasiturintis gyvenimas yra kitų lemtis: „na, aš negimiau tinkamoje šeimoje“, „viskas susiję su ryšiais“, „nežinau, kaip užsidirbti pinigų“. Jie nuolat nuvertina savo pastangas ir talentus.

Jie neieško galimybių – jie ieško patvirtinimo, kad jų nėra. Dėl to jų gyvenimas yra taupymo sau, nesuformuotų troškimų ir nuolatinio jausmo, kad viskas, kas gera, nutinka kažkur už jų realybės ribų, virtinė.

2. Susitelkimas į kitų nuomonę

Psichinis skurdas gyvena ten, kur viskas daroma dėl kažkieno kito pripažinimo ar pritarimo. Ne dėl to, kad norite, bet dėl to, kad „tai būtina“.

Jums reikia firminių sportbačių, nes „visi kiti juos turi“. Pirksite automobilį kreditan, nes kitaip kaimynai manys, kad esate nevykėlis. Atostogauti į Turkiją važiuosite skolon, nes gaila visai niekur nenuvažiuoti.

Viskas dėl įvaizdžio. O viduje – nerimas, nuovargis ir baimė būti atskleistam, nes viduje žmogus netiki savimi.

3. Laukiate stebuklo, užuot ėmęsi veiksmų

Tokie žmonės gyvena amžiname laukime: „kada nors man pasiseks“, „rasiu tą tinkamą darbą“, „laimėsiu loterijoje“. Tačiau gyvenimo aprašymo jie nesiuntinėja, jokių žingsnių nežengia. Bet kokia idėja žūsta dėl abejonių svorio ir frazės „tai ne man“.

Minčių skurdas nėra idėjų trūkumas. Tai atsisakymas tikėti, kad žmogus pats gali kurti savo realybę.

4. Įsitikinimas, kad „viskas iš karto yra blogai“

Jei kas nors staiga netikėtai smarkiai pasisekė, tai, žinoma, yra „įtartina“. „Tai tikriausiai nesąžininga“, „jam tiesiog sekasi“, „jai pasisekė rasti vyrą“.

Psichinį skurdą išgyvenantis žmogus pasąmoningai pateisina kažkieno kito sėkmę, kad nesusidurtų su savo paties pasyvumu. Taip lengviau – lengviau kritikuoti, nei pripažinti, kad ir jam viskas buvo įmanoma. Jei tik būtų bent pabandęs.

5. Griežtas taupymas sau ir pavydas tiems, kurie gyvena kitaip

· „Nusipirkai brangų kremą? Ar išprotėjai?“

· „Eiti į kursus? Kodėl? Aš ir taip turiu daug darbo.“

· „Pailsėti? Tai gali sau leisti tie, kurie neturi problemų.“

Tuo pat metu viduje kaupiasi pyktis ant tų, kurie sau leidžia daugiau. Ne dėl to, kad žmogus būtų blogas, nes giliai širdyje jis taip pat nori gyventi geriau. Jis tiesiog neleidžia sau to.

Kaip ištrūkti iš šių psichologinių spąstų?

Skurdas ne visada yra pinigų klausimas. Labai dažnai tai yra tikėjimo savimi ir galimybės gyventi kitaip, nekopijuojant kitų žmonių modelių, klausimas.

Pabandykite atsakyti sau į šiuos klausimus:

· Ar aš tikrai to noriu, ar tiesiog bijau, ką žmonės pagalvos?

· Aš tikrai negaliu… o gal tiesiog niekada nebandžiau?

· Ar gyvenu iš troškimo – ar iš baimės?

Skurdas nėra susijęs su banko sąskaita. Kalbama apie vidinę būseną. Kai leidžiate sau daugiau: jausmų, laisvės, veiksmų, savaime atsikratote „vargšo“ žmogaus vaidmens. Net jei jūsų banko sąskaitos likutis dar nepadidėjo.