Kas mus įtakoja, renkantis žmogų, su kuriuo ruošiamės kurti santykius? Žinoma, jo išvaizda ir tai, kiek mums patinka tasai žmogus, ir mūsų būsena tokiais momentais. Juk būtent mūsų būsena lemia mūsų norus. Žinoma, pasirinkimą įtakoja ir daugybė kitų veiksnių.

Tačiau yra vienas įdomus dalykas, į kurį dažnai neatkreipiame dėmesio. Mes visi turime tokius gebėjimus, kaip kūrybiškumas ir vaizduotė. Tai štai, kai apie žmogų kol kas turime ne per daugiausia informacijos, tai kuo labiau jis/ji mums patinka, tuo didesniais apsisukimais ima darbuotis mūsų vaizduotė.

Neretai mes tiesiogine prasme įsimylime tą vaizdinį, kurį patys sau sugalvojame. Tuo pat metu mūsų pačių spėjimai ir fantazijos kartais tampa svarbesni už objektyvią tikrovę. Ir viskas būtų gerai, bet žmonės patys pradeda susigalvoti dar ir tai, kaip tasai jų fantazijų objektas turėtų su jais elgtis.

Kaip taisyklė, tokie lūkesčiai nepasiteisina. Kyla jausmas, kad mus apgavo, kaipgi taip, juk aš pats save jau įtikinau, kad žmogus turi elgtis štai taip ir anaip, o jis elgiasi velniai žino kaip. Ir, savaime aišku, kaltas lieka „neteisingai” besielgiantis žmogus.

Situaciją dažnai komplikuoja dar vienas momentas. Žmonės, įsimylėję ne realų žmogų, o savo susigalvotą įvaizdį, dažniausiai nusprendžia, kad tereikia šiek tiek palaukti ir viskas susitvarkys. Tačiau taip nebūna. Įsimylėjimas praeina, prasideda kivirčai, priekaištai ir įžeidinėjimai.

Dažnai tai baigiasi santykių nutraukimu. Pasekmės gali būti pačios įvairiausios. Pats blogiausias, mano manymu, variantas – kai žmogus įtikina patį save, kad jis nesugeba kurti laimingų santykių, kad tokie santykiai – ne jam.

O juk tokio finalo galėjo ir nebūti. Santykių pradžioje labai naudinga kreipti dėmesį ne tik į gražų vaizdinį, bet ir į tai, kaip žmogus su jumis, o taip pat ir pats su savimi elgiasi, kuo laiko jus ir kuo laiko save. Būtent nuo jo požiūrio į jus ir save labai stipriai priklauso santykių sėkmė.

Tai labai svarbus momentas, kadangi savo elgesiu ir požiūriu į mus žmogus parodo, kiek jis yra pasiruošęs ir kiek gali dalintis su mumis savo ištekliais (švelnumu, laiku, žiniomis, pinigais, dėmesiu). Taip pat kiek jis pajėgia ir nori mus įsileisti į savo gyvenimą su mūsų turimais analogiškais ištekliais.

Daug maloniau ir naudingiau įsimylėti ne susigalvotą vaizdinį, o realų žmogų ir jo požiūrį į mus.

.