Kiekvieno žmogaus gyvenime būna sunkios situacijos, kurių jis neįstengia išspręsti vienas. Kaip elgtis, jei toks žmogus kreipiasi į jus pagalbos?
Kai kažkas kreipiasi į jus su savo problema arba emociniais išgyvenimais, pirmiausiai leiskite žmogui išsikalbėti. Pasistenkite įsivaizduoti save jo vietoje ir suprasti, ką jis pergyvena. Tokiu atveju žmogui labai svarbus supratimas ir palaikymas.
Kartais svarbu tiesiog pripažinti, kad situacija tikrai sudėtingai. Žmogui lengviau, kai jis jaučia, kad jūs suprantate jo išgyvenimus, kad jis ne vienas. Galbūt jis tiesiog nori, kad jo išklausytų, gal tikisi patarimo problemos sprendimui, o gal nedrįsta paprašyti konkrečios pagalbos.
Paklauskite, kaip galėtumėte jam padėti. Pasiūlykite pagalbą.
Tačiau kaip pasielgti, jei negalite padėti taip, kaip žmogus prašo? Juk atsisakymas tokioje situacijoje gali būti jam skausmingas. Na, tiesiog iš tiesų pabandykite įsivaizduoti save jo vietoje: jis atsivėrė jums, ir atstumti jį reikštų dar labiau apsunkinti jo būseną.
Pabandykite pasiūlyti alternatyvą – padėkite mažesne apimtimi, tiek, kiek galite. Arba padėkite kažkokiu kitokiu būdu, kas galėtų palengvinti problemos sprendimą. Bet kokiu atveju – nenusigręžkite, parodykite žmogui, kad jį suprantate ir palaikote. Pagalba – ne žeminantis kitą gailestis, bet palaikymas, neleidžiantis žmogui palūžti.
Ir dar – pagalba nesibaigia vienu pokalbiu. Palaikykite ryšį, pasidomėkite, kaip žmogus jaučiasi, ar išsprendė savo problemą. Užjausti kitus bėdoje – žmogiška, palengvinti kito kančią – aukščiausia dorybė, o kiekvienas mūsų geras poelgis kitų gerovei – tai mūsų dvasingumo išraiška.
