Konkurencija tarp vaikų, jaunesnio ir vyresnio vaiko varžymasis tarpusavyje – tai toks paplitęs reiškinys, kad kai kurie psichologai mano, jog jis yra tiesiog neišvengiamas. Psichologijos žinynuose netgi pateikiamas specialus terminas – vaikų konkurencija (sibling rivalry).
Šiuo populiariu terminu apibrėžiami neretai agresyvūs, ginčų kupini santykiai tarp brolių ir seserų.
Bet dėl ko kovoja vienos šeimos vaikai? Jie tarpusavyje kovoja siekdami tėvų meilės ir dėmesio. Jų skirtingi charakteriai, temperamentai, jie kartais netgi būna nepanašūs vienas į kitą ir galiausiai jų amžius būna skirtingas.
O tai reiškia, kad vienas vaikas į šeimą atėjo gerokai anksčiau už kitą ir kurį laiką buvo vienvaldžiu „šeimininku“, kai tuo tarpu kitas niekada nebuvo vienintelis, jis atsirado tokioje šeimoje, kurioje iškart turėjo broliuką arba sesutę.
Santykiuose tarp vaikų galima aptikti tam tikrų dėsningumų: kuo didesnis metų skirtumas, tuo mažiau būna konkurencinės kovos, ir atvirkščiai – kuo mažesnis amžiaus skirtumas, tuo konkurencinė vaikų kova būna aršesnė.
Tai galima paaiškinti ganėtinai paprastai: jei antrasis vaikas šeimoje už vyresnėlį jaunesnis ketveriais metais ar daugiau, tai vyresnysis vaikas jam tampa nepasiekiamu idealu, mažylis netgi negali įsivaizduoti kaip galima tapti už jį stipresniu, kaip žinoti, mokėti, sugebėti daugiau nei vyresnis vaikas.
Bet kai amžiaus skirtumas yra tarp vienerių ir ketverių metų, tai tarp vaikų neretai įsiplieskia labai arši konkurencinė kova.
Konkurenciniai santykiai tarp vienos šeimos vaikų neretai būna tiesiogiai ar netiesiogiai paaštrinami ir iš tėvų pusės. Vienas iš konflikto skatinimo mechanizmų – tai vaikų padidintas dėmesys ir meilumas kuriam nors vaikui, ypač atlygio už kokius nors pasiekimus pavidalu.
Konkurencija tarp vaikų itin išsikeroja, jei tėvai pradeda vaikus lyginti. Štai daugiausiai skausmo vaikams suteikiantys palyginimai, kurie dažniausiai ir būna konflikto tarp vaikų pagrindas, jų nesantaikos zona:
1. Fizinis patrauklumas
Kai giriami vieno vaiko privalumai kito vaiko atžvilgiu, susidaro konfliktui palanki situacija. Pavyzdžiui, „Viktė išėjo šiaip sau, o štai Deimantė yra tikra gražuolė“. Panašūs pasisakymai, be abejonės, taps konkurencinės kovos tarp vaikų priežastimi.
Viktė tučtuojau padarys išvadą, kad ji negraži. Kai paaiškės, kad jos įtarimus patvirtina ir tėvų nuomonė, ji pradės nepasitikėti savimi, jausis nuskriausta, įžeista ir niekam netinkama.
Savo fizinio patrauklumo pojūtis – bene svarbiausias veiksnys formuojantis vaikų pasitikėjimui savimi. Reikia, kad tėvai būtų itin taktiški, rūpestingi ir kantrūs rinkdamiesi žodžius, ypač jei vaikas yra šalia ir girdi, ką apie jį sako. Neatsargi frazė gali priversti brolius ir seseris nekęsti vienas kito.
2. Protiniai gebėjimai
Neretai galima išgirsti tėvus sakant: „Mūsų vyresnėlis mokosi kur kas geriau už jaunesnįjį“ arba „Mantuko akys jau būnant pusantro mėnesio buvo tokios protingos, o štai Deividas net ir būdamas trijų mėnesių nesudarė tokio įspūdžio (ar panašiai)“.
Net ir tais atvejais, kai panašūs pasisakymai nėra sistemingi, kai būna visiškai atsitiktiniai, vaikui jie suteikia informacijos apie tai, kaip jie vertinami šeimoje. Girdint tokį tėvų vertinimą neįmanoma likti abejingu.
3. Sportiniai pasiekimai
Tiems, kurie yra lėtesni, fiziškai silpnesni, ne tokie vikrūs nei broliai, nedažnai pavyksta susilaukti įvertinimo, dėl kurio jį galėtų gerbti ir vertinti kiti.
4. Talentas
Tarkime, vienas iš vaikų groja arba šoka. Tokiose situacijose tėvai didesnę dalį savo laiko skiria talentingiems vaikams. Jie nuolat susirūpinę tokių „žvaigždučių“ sveikata ir apetitu, jų nuotaika bei tuo, kaip tai gali paveikti jų pasirodymus. O antrasis vaikas tuo tarpu neretai jaučiasi apleistas, niekam nereikalingas. Jis pradeda dėl to pykti ant tėvų, ant brolio ar sesės ir ant savęs.
5. Numylėtinio išskyrimas
Neretai mylimesniu vaiku tampa jaunesnysis. Jam dažniau atleidžiama už įvairiausias kaltes, jį stengiamasi geriau rengti, jam perkama daugiau saldumynų ir žaislų. Tuo tarpu vyresnėlis gali ir nepelnytai gauti pylos, jam priekaištaujama.
Vyresnysis vaikas neretai girdi: „Neskriausk Aistės, juk ji mažytė“. Dėl to vyresnysis vaikas su jaunesniuoju kovos jei ne atvirai, tai užslėptai, pradės įžeidinėti, nuteikinėti kitus prieš labiau mylimą.
O tuo tarpu mylimesniam vaikui gali išsivystysi pojūtis lyg jam viskas būtų galima, jis už nieką nebaudžiamas, jis gali tapti be galo egoistišku.
6. Vieno iš vaikų liga
Šiuo atveju įvykiai gali vystytis vienu iš dviejų kelių:
• Mama labiau myli ligotą vaiką. Tuomet visas šeimos gyvenimas sukasi aplink ligą, namie įsteigiamas ligoninės filialas, įvedamas ligoninės režimas, kurio besąlygiškai turi laikytis visi šeimos nariai. Dėl to sveikasis vaikas pradeda šalintis ligoniuko, jo gėdytis.
• Mama labiau myli sveikąjį vaiką. Tuomet situacija vystosi lygiai taip, kaip ir atsiradus numylėtiniam.
7. Šeimoje auga vaikai iš skirtingų santuokų
Neretai tėvai priima ir myli tik savo vaiką, o įsūnį ar įdukrą atstumia. Tokioje situacijoje kitas vaikas gali siekti sugriauti šeimą, kurioje jam nepatogu gyventi.
Kaip tėvai gali skatinti konkurenciją tarp vaikų?
Jei elgsis taip:
• Taps vieno iš vaikų šalininku sakydami: „Teisingai, Juste, praėjusį kartą tu jau pakankamai ilgai plaukiojai ant čiužinio, dabar brolio eilė“.
• Lygins vaikus su kitais, norėdami nurodyti bendras elgesio normas, pavyzdžiui, „Tavo sesė ir mokėsi geriau, ir sportavo, ir tvarkė kambarius, o tu nuolat apsimeti, kad esi užsiėmusi“.
• Sakys vaikams, kad negalima jausti neigiamų jausmų savo brolių ar seserų atžvilgiu: „Kaip suprasti, negali jos pakęsti? Argi taip galima? Juk tikros seserys viena kitą privalo mylėti. Tau reikia išmokti su ja dalintis. Negerai viską susigrobti sau! Ir juk esi už ją vyresnė. Neskriausk jos, ji dar maža“.
Panašūs pasisakymai tik įkaitina nesantaikos ugnį.
• Vers vaikus prieš jų norą viskuo dalintis.
• Prašys vaiko atsisakyti to, kas jam patinka, kito vaiko naudai.
• Kai tėvai patys ginčijasi, jie gali tapti „modeliu“ to, kaip reikia atsakyti skriaudikui, norint pasiekti geidžiamą rezultatą. Vaikai labai lengvai tampa savo tėvų elgesio veidrodžiu, neretai kreivu veidrodžiu, kuriame atsispindi tėvų bendravimo metodai.
• Šaukia ir paleidžia į darbą rankas naudodamiesi savo jėgos ir valdžios prieš vaikus pranašumu.
• Nepagarbiai elgiasi išskirtinių vaiko savybių atžvilgiu, stengiasi jas išryškinti kitų žmonių akivaizdoje.
• Stengiasi atstatyti teisingumą.
Tėvai gali išmokyti savo vaikus būti ne konkurentais, o draugais. Kai tėvai yra dėmesingi vaikams, stebi jų tarpusavio santykius, tai šio tikslo siekti nėra sunku.
