Instinktas „taisyt“ – natūralus. Jis kyla iš meilės. Tačiau tikroji pagalba kyla iš buvimo kartu. Jūsų vaikui nereikia sprendimų teikėjo – jam reikia žmogaus, kuris tiki jo gebėjimu susitvarkyti pats.

Kodėl taisymas ne visada padeda

Per daugelį metų dirbant su vaikais ir šeimomis pastebėtas vienas pasikartojantis modelis: tėvai, išgirdę, kad jų vaikui kažkas nepavyko ar skauda, iškart ieško sprendimo. Tačiau dažnai toks sprendimas ne padeda, o kenkia – vaikai jaučiasi neišgirsti, nepakankami ar tarsi negalintys susitvarkyti patys.

Pažiūrėkime, kaip tai pasireiškia skirtingo amžiaus vaikams ir ką galima daryti kitaip.

Ne kiekvieną problemą reikia išspręsti

Jax, 7 m., pradėjo verkti, kai subyrėjo jo Lego statinys. Mama puolė su klijais ir lipnia juosta. Bet Jax nereikėjo sprendimo. Jam reikėjo, kad kažkas prisėstų šalia ir pasakytų: „Oi, kaip apmaudu. Nori kartu pabandyti vėliau iš naujo?“

Pradėkite nuo empatijos, ne nuo patarimų

Lila, 10 m., papasakojo, kad niekas nežaidžia su ja per pertraukas. Tėtis iškart pasiūlė sprendimus: „Pabandyk naują žaidimą, būk drąsesnė.“ Bet Lila labiau reikėjo ryšio: „Skamba liūdnai“ – toks atsakas padėtų jai jaustis suprastai.

Tobulumas nereikalauja spaudimo

Miles, 11 m., sustingo prieš rašymo užduotį. „Bus siaubinga,“ – pasakė jis. Tėvai, nerimaudami dėl uždelsimo, ragino kuo greičiau užbaigti. Bet jam reikėjo priminimo: „Nebūtina būti tobulam. Tu esi daugiau nei pažymys.“
Kartais geriausia pagalba – tyla

Sophia, 14 m., grįžusi iš mokyklos, grubiai atkirto tėvams. Jie reagavo pamokymu apie pagarbą. Tačiau jai reikėjo ramybės ir erdvės: „Atrodo, kad tau sunku. Būsiu šalia, kai būsi pasirengusi pasikalbėti.“
Kai taisymas atima atsakomybę

Eli, 18 m., pasidalijo, kad blogai pasirodė per stojamąjį pokalbį. Mama tuoj pasiūlė rašyti universitetui laišką. Nors ketinimas buvo geras, tai siuntė žinutę, kad ji netiki, jog sūnus gali pats susitvarkyti. Eli labiau reikėjo išgirsti: „Aš tavimi tikiu. Tai dar ne istorijos pabaiga.“

Ką daryti vietoj taisymo?

• Būkite šalia. Kalbėkite mažiau. Klausykite daugiau. Pirmiausia – ramybė, tik po to – patarimai.
• Patvirtinkite jausmą, ne tik ieškokite sprendimo. „Suprantu, kodėl tai tau svarbu“ veikia kur kas geriau nei „Reikia padaryti taip.“
• Įgalinkite, neužgožkite. Vaikai stiprėja, kai patys įveikia sunkumus, o ne kai juos kažkas nuo to apsaugo.
  Pabaigai

Instinktas taisyti kyla iš meilės. Bet tikroji galia slypi buvime. Jūsų vaikui nereikia, kad viską išspręstumėte. Jam reikia jaustis matomam, girdimam ir pajėgiam.

Kaip rašoma 10 dienų su mažiau prieštaraujančiu vaiku, dažnai „neklusnumas“ tėra vaiko žinutė: „Tu manęs negirdi.“Kai vadovaujamės empatija, o ne skubėjimu, viskas pradeda keistis.

Tad kitą kartą, kai norėsite iškart pasiūlyti sprendimą – sustokite, įkvėpkite ir prisiminkite: Pirmiausia – ryšys. Visada.