Trys „jodinėjimo vyrui ant sprando” strategijos

Suprantu, kad straipsnis gavosi keistokas. Ir vis dėlto. Negaliu apie tai neparašyti.

Mudu su vyru turime mėgstamą „pramogą”. Tiksliau, mėgstu ją tik aš, o vyras tiesiog leidžia man ja pasidžiaugti. Baseine mėgstu pajodinėti vyrui ant nugaros. Tokia štai negudri vaikiška pramogėlė. Šitas modelis gali būti lengvai perkeltas ir į gyvenimą. „Pajodinėti vyrui ant sprando” – reiškia atiduoti jam visą atsakomybę, pasikliauti juo, patikėti jam save.

Pastebėjau, kad yra trys geros strategijos, trys pagrindiniai elgesio modeliai. Variantai, kai žmona „atsisako jodinėti” ar „komanduoja, kur joti” – kita atskira tema.

Visos trys strategijos pakankamai protingos ir netgi komfortiškos abiem dalyviams. Tačiau skiriasi efektyvumas. Efektyvumu aš laikau bendro judėjimo greitį.

Pirmasis variantas. Duok, aš tau padėsiu

Iš pradžių visada elgiausi būtent taip. Tvirtai laikiausi kojomis, o rankomis stengiausi irtis. Gaunasi, kad aš irgi lyg ir dalyvauju, ne šiaip sau mėgaujuosi bendru plaukimu. Ne taip gėda „sėdėti ant sprando”, atsiranda energingos veiklos iliuzija. Tik judėjimo greitis kur kas mažesnis už tą, kuris būtų plaukiant kiekvienam atskirai.

Gaunasi, kad visiškai beprasmiška kurti tokias konstrukcijas. Ir moterys, kurios pamėgins tokiu būdu „patikėti save vyrui” pradės abejoti. Pasakys, kad tai dvelkia senove. Netinka mūsų laikmečiui. Mūsų šalies ypatumams ir mentalitetui. Mūsų laikais reikia būti savarankiška, nepriklausoma, greičiau pasiekti tikslus.

O juk problema ne ta, kad modelis paseno. Ir ne ta, kad blogai iriamės plaukdamos. Tai viso labo ne visiškas, ne pilnas pasitikėjimas vyru. „Duok, aš tau padėsiu, nes tau sunku. O jeigu sunku, reiškia, gali nesusidoroti”.

Tada atsiranda antra strategija. Tapti viena visuma

Stipriai, stipriai susiglausti, tapti vienu kūnu. Ir absoliučiai pasikliauti.

Plaukimo greitis padidėja. Plaukiame žymiai greičiau, negu plauktume pavieniui. Kai gali pasikliauti žmogumi 120-čia procentų, kai visiškai patiki jam savo gyvenimą ir pačią save. Vyrui atsiranda daugiau jėgų, išauga atsakomybės jausmas, be to, nėra noro priešintis.

Puikus variantas. Sakau nuoširdžiai – išties puikus. Ilgą laiką maniau, kad tėra tik šios dvi strategijos. O paskui aptikau trečią.

Esu laiminga bet kokiu atveju

Gali pasirodyti juokinga, tačiau trečiasis variantas atrodo taip: lygiai taip pat joju vyrui ant nugaros, tačiau rankomis prisilaikau pripučiamo čiužinio. Pati nesiiriu, visiškai pasikliaunu vyru. Ir tuo pat metu vyras žino, kad jeigu paners pernelyg giliai, aš nenuskęsiu.

Visada kartoju, kad moteris turi būti savarankiška savo laimės srityje. Tai vienintelis savarankiškumas, kuris duoda moteriai naudos. Jeigu vyras šalia – laiminga. Išvažiavo žvejoti – vis tiek laiminga. Įlindo į savo urvą ir užsidarė jame – laiminga.

Bet jeigu jis „nuplaukė” be manęs, aš nesiiriu jam iš paskos. Ramiai laikausi vandens paviršiuje, laukdama, kol sugrįš. Neįrodinėju jam, kad aš irgi esu kažko verta, nebandau pasivyti ir atvesti į protą. Juk turiu savo pripučiamą čiužinį.

Tada ir jam gyventi paprasčiau, ir pačiai moteriai. Tada jam norisi sugrįžti iš savo urvo būtent pas ją. O jai norisi dalintis su juo savo laime, o ne siurbti iš jo meilę dieną naktį.

O žinote, kas įdomiausia? Plaukimo greitis dar didesnis nei antrame variante. Nes svoris, kurį tempia vyras, yra mažesnis. Jam nereikia būti visiškai atsakingam už mano laimę ar nelaimę. Nes ir man paprasčiau atsipalaiduoti, juk bet kokiu atveju jaučiuosi laiminga.

Klausimas tik vienas – ką galima panaudoti vietoje maniškio „pripučiamo čiužinio”. Variantų daug: tikėjimas Dievu, principai, kiekviena gali pasirinkti savarankiškai.

Pasikliauti vyru išties verta. „Jodinėti jam ant sprando” – ne yda. Tai naudinga abiem. Svarbu jodinėti teisingai – nepritrinant nuospaudų, negniuždant savo svoriu, nekliudant ir nenurodinėjant, kuria kryptimi judėti.

Tada viskas stoja į savo vietas, nepriklausomai nuo to, kokiame laikmetyje gyvename, koks mūsų mentalitetas, kas malonu, o kas – ne.

Atleiskite už tokį asmenišką ir pakankamai specifinį pavyzdį – tiesiog negalėjau nepasidalinti mintimis.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *