Visų žmonių elgseną galima grubiai suskirstyti į tris kategorijas, ką ir padarė žymus JAV psichoterapeutas Arnoldas Lazarus. Jo pateiktas trijų elgsenos modelių aprašymas gali padėti mums geriau suprasti žmones ir tinkamai reaguoti bendraujant su jais.
Nepasitikinčiojo modelis: žmogus vengia kontaktų, slepia žvilgsnį, neišsako savo nuomonės, su viskuo sutinka, save stato žemiau už kitus, nepaiso savo jausmų, nepakelia pauzių pokalbyje, skaudina save, bijodamas įskaudinti kitus.
Agresyviojo modelis: žmogus primeta kitiems savo nuomonę, žvelgia į kitus iš aukšto, pertraukia pašnekovą, smerkia, žemina kitus, stengdamasis tuo išaukštinti save, skaudina kitus, kad nepatirtų skausmo pats. Savo poreikius ir jausmus jis išsako kategoriškai, kaltinamąja, liepiamąja arba įsakomąja forma. Nelinkęs aiškinti ir argumentuoti savo nuomonės („Todėl, kad aš taip pasakiau!“).
Pasitikinčiojo modelis: žmogus pakankamai aiškiai ir natūraliu savo balsu, nevengia žiūrėti į pašnekovą, moka išlaikyti pauzę pokalbyje, atvirai išreiškia savo jausmus ir išsako savo nuomonę (sutikimą arba nesutikimą), laiko save lygiu kitiems ir stengiasi nesukelti skausmo nei sau, nei kitiems.
Nepasitikintis žmogus stengiasi maksimaliai išvengti bet kokių saviraiškos formų. Pareikšti savo asmeninę nuomonę, parodyti emocijas ar pasakyti apie savo poreikius jam arba sunku (jaučia baimę, gėdą, kaltę), arba neįmanoma (dėl patirties, įgūdžių stokos), arba jis įsitikinęs, kad tai yra beprasmiška.
Nepasitikinčio elgesio rezultatas – socialinių kontaktų su žmonėmis mažinimas, vengimas veiksmų, reikalingų tikslams pasiekti, dažnai net pačių tikslų atsisakymas, sunkumai priimant sprendimus, tikėjimo savo jėgomis ir sugebėjimu įgyvendinti savo planus stoka.
Psichoterapeutas Arnoldas Lazarus išskyrė keturias įgūdžių grupes, kurių, jo manymu, užtenka visaverčiam gyvenimui, veiklai ir pasitikėjimui savimi. Tai yra:
* sugebėjimas atvirai kalbėti apie savo troškimus ir poreikius;
* sugebėjimas pasakyti „ne“;
* sugebėjimas atvirai kalbėti apie savo teigiamus ir neigiamus jausmus;
* sugebėjimas užmegzti kontaktus, pradėti ir užbaigti pokalbį.
Šie įgūdžiai yra būtini, bet jų dar neužtenka. Dažnai agresyvus elgesys painiojamas su pasitikėjimu savimi. Tarp jų yra plona riba, bet agresyvumas ir pasitikėjimas yra du skirtingi asmenybės aspektai. Kad įgautume pasitikėjimo savimi, reikia išmokti suvaldyti savo agresiją.
Svarbiausias skirtumas tarp šių trijų modelių yra tai, kad nepasitikintis aukoja savo interesus, agresyvusis įsitvirtina kitų sąskaita, o pasitikintis įsitvirtina pats.
Žmogus negimsta pasitikintis savimi. Kaip ir kitos psichologinės asmenybės savybės pasitikėjimas savimi formuojasi sąveikaujant su kitais žmonėmis ir socialine aplinka.
