Tu man nebeįdomus

Vieną dieną suvokiate, kad aistra dingo. Išnyko ir trauka – tas jausmas, kai būtumėte atidavę viską už vieną akimirką su mylimuoju. Žodžiai nebedžiugina, prisilietimai tampa kasdieniai. Jums reikia kažko dar – jums reikia vėl pajusti pirminį santykių žavesį. Tik kaip?

Ir todėl nesąmoningai stengiatės sukurti stresą, kadangi streso momentai suteikia adrenalino ir sukuria nesibaigiančios meilės euforiją. Kaip? Jūs pykstatės ir taikotės… Provokuojate ir maldaujate, išrandate naujus būdus, kaip pajusti audrą, kaip gyventi ugnikalnio viršūnėje.

Populiarių žurnalų puslapiuose atrastumėte tuzinus patarimų, kaip sugrąžinti meilę, atgaivinti jausmus, palaikyti santykių aistrą, rašo www.about.com. Ir mes rūpinamės savo kūnu, kruopščiai parenkame žodžius, griebiamės triukų, atrandame seksualines paslaptis iki pat grupinio sekso – vien tam, kad sugrąžintume jausmų intensyvumą. Kitaip viskas tampa neįdomu, įprasta.

Bet mums ne visuomet pasiseka, kadangi amžina gyvenimo šventė – tik dar viena vaizduotės iliuzija. Rytmečio saulė niekad nešviečia visą dieną.

Ar kada pagalvojote, kad mūsų pastangos atkurti laimės momentus tokius, kokie jie buvo seniai praeityje, yra atavizmas? Kad praeities pakartoti neįmanoma?

Ir laikydamiesi šios minties, mes atsisakome galimybės patirti naujų įspūdžių, kurie gali būti dar šviesesni ir gilesni, nei pirmosios meilės akimirkos.

Kodėl imame nuobodžiauti?

Nes esame savo pirmųjų įspūdžių įkaitai.

„Tu taip pasikeitei – tapai visiškai kitoks. Nusivyliau tavimi“, – kaip absurdiškai tai skamba žinant, kad niekas negali sustabdyti savo vystymosi. Mes keičiamės nuolat, kiekvieną sekundę. Ir negalime vienas iš kito reikalauti neįmanomo – prašyti, kad partneris liktų toks pat, koks buvo, kai pirmą kartą susitikote. Tai neįmanoma.

Ir partneris nėra kaltas dėl šių pokyčių. Tai jūsų kaltė, kad negalite priimti jo pasikeitusio, o jūsų sąmonėje amžinai užsifiksavo pirmasis įspūdis. Jūs įsiminėte tam tikrą savo mylimojo įvaizdį. Tai tarsi momento nuotrauka. Ir nesuprantate, kad nuo pat to momento mylimasis pradėjo keistis.

Ar sunku pripažinti šį faktą? Taip, žinoma, tai reikalauja pastangų.

Lengviau įsiminti išorinį vaizdą, jis keičiasi lėčiau, nesąmoningai. Moteris storėja, sensta, įsispiria į namines šlepetes, vyras nuplinka, pasiligoja – ir magiškas įvaizdis jūsų sąmonėje subyra lyg kortų namelis. Tai pabaiga, daugiau jokios meilės, aistros, geismo. Iliuzijos pasibaigė, regis, taip greitai.

Teoriškai tai darome visą savo gyvenimą. Kai kurie žmonės reikalauja, kad kiti atitiktų jų poreikius, kiti stengiasi atitikti jų lūkesčius taip, kaip tik gali, laužydami savo asmenybes. O finalą visi žinome – kone visi.. Kadangi žodis „skyrybos“ tapo kone privalomas bet kurio modernaus žmogaus gyvenimo atributas.

Kitoks požiūris

Mes siūlome jums visiškai kitokį požiūrį į santykius. Jis niekuo jus neužtikrina, bet taip pat prie nieko nepririša. Tai požiūrio į gyvenimą variantas, be jokių lūkesčių, lengvas ir atpalaiduojantis, kai kiekvienu savo gyvenimo momentu kaip baltas popieriaus lapas esate pasiruošę sugerti naujus įspūdžius.

Nei anksčiau, nei vėliau, be praeities ir ateities, be etikečių ir lūkesčių, be pasmerkimų ir fantastinių projektų. Ir jums nesvarbu, kas bus pabaigoje nei kas vyko praeityje. Taip pradėti suvokti pasaulį nėra lengva. Kadangi mūsų protas jau yra pratęs gyventi kitaip. Jis užnuodytas visokiais stereotipais, įtakomis, nuomonėmis.

Ar kada pagalvojote, kiek iš tikro vertingų gyvenimo momentų prarandame dėl savo įjunkimo į standartus? Visuomet lyginame ir prarandame pirminius jausmus ir įspūdžius.

Teisiame ir tokiu būdu nuvertiname unikalius gyvenimo momentus. Prognozuojame ir galiausiai nusiviliame.

Atsimename praeitį ir joje pasiklystame.

Prisitaikome prie kitų žmonių lūkesčių ir pamirštame savo tikrąją esybę.

Nė vienas žmogus negali būti laimingas, vaidindamas kažkieno kito vaidmenį ir apsirengęs kito drabužiais. Atėjome į šį pasaulį, kad rastume savo vietą. Savo pačių veidą, kelią, meilę, laimę. Bet tam mums reikia laisvės. Laisvės nuo savęs pačių, nuo savo lūkesčių, nuo baimės, kuri surakina mūsų iniciatyvą ir priverčia daryti tai, ko mūsų dvasia nenori daryti, bet ko mūsų ego tikisi iš mūsų.

„Taigi ką daryti, kai santykiai trūkinėja dėl nusivylimo vienas kitu?“ – paklaustumėte jūs, skaitydami šį straipsnį ir nerasdami atsakymo į klausimą, kuris taip kankina.

Tiesiog nedarykite nieko. Tiesiog išgyvenkite juos kaip savo gyvenimo stadiją. Pajuskite juos iki maksimumo – tokius, kokie yra dabar.

Jei nuobodžiaujate – nuobodžiaukite. Esate nusivylę? Dėl kokios priežasties? Nusivylėte savo iliuzijomis ir lūkesčiais? Dabar turite vienintelį šansą įvertinti savo klaidas. Pagalvokite apie jas, apie etiketes, kurias klijavote mylimam žmogui, ir pasistenkite į jį pažvelgti dar kartą, naujai, negalvodami apie praeitį. Galbūt naujas jo veidas bus dar patrauklesnis, nei senasis?

Bet yra tik viena sąlyga. Neskubėkite daryti išvadų ir klijuoti naujų etikečių. Nuostabu visa, kas neprognozuojama. Ir jūs galite nuolat stebėtis. Pasistenkite tai suvokti. Jei priimsite mylimąjį kaip naują žmogų, nuobodulio periodas praeis ir jį pakeis nauja aistra. Ir ji truks amžinai.

Argi tai ne stabilumo, kurio taip siekėte, garantas? Amžinas pokyčių judėjimas, kuris kaskart atneša naujų įspūdžių.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *