Viskas mums jau kažkur suplanuota – ir pagal geriausią, ir pagal blogiausią scenarijų.
Ir kuo toliau žmogus nutolo nuo savo laimės, kuo labiau pasiklydo savyje ir savo gyvenime, tuo įdomesnį kelią jam pasiūlys jo vaikas.
Ne kiekvienas, toli gražu ne kiekvienas iš tėvų gali įžvelgti savo vaike Dievo dovaną ir iš to paties šaltinio atsiunčiamą žinią. Todėl žmogui atsiunčiama tik labai mylinti siela, kuri tuo pat metu puikiausiai žino, kuo viskas gali baigtis. Vaiko siela visada vyresnė ir išmintingesnė už tėvų sielą.
Pavyzdžiui:
Silpnai ir giminaičių užguitai moteriai gimsta sergantis vaikas. Gimsta, kad ji taptų stipresnė. Kad sugebėtų išsikovoti laisvę nuo tų, kurie jos nemyli ir negerbia, kad pradėtų kurti savo gyvenimą pagal savo taisykles. Būna ir taip, kad jeigu moteris viską teisingai suprato, vaikas pasveiksta.
O jeigu nepasveiksta – tampa jai vienintelė paguoda senatvėje. Vienintele būtybe, kuri bus su ja iki pat pabaigos. Dėl nieko mamai nepriekaištaujanti ir nieko iš jos nereikalaujanti.
Girtaujančiai moteriai gimsta ją mylintys vaikai, kad ji pagaliau atsikvošėtų, sugrįžtu iš savo nebūties į realybę. Retai, bet visgi pasitaiko, kad mama nustoja gerti. Dažniau – kai pasipila anūkai. Ir netgi tampa labai gera močiute.
O štai „vaikai-dovanėlės”, labai puikūs vaikai, gimsta arba motinai paguosti už visas gyvenime patirtas kančias, arba tai mamai, kuriai netgi tokie geri vaikai atrodys blogais ir nedėkingais. Eidami į šį pasaulį, tokie vaikai žino, kokia pasiklydusi jų mama, kaip su ja bus sunku, bet visgi tikisi, kad galės jai padėti.
Taip, mes visi rinkomės savo tėvus, bet ne iš egoizmo, o iš meilės jiems, iš noro padėti, pamokyti, parodyti teisingą kelią.
Tačiau mes, vaikai, ne visagaliai. Neįmanoma priversti žmogaus būti laimingu. Ypač jei jis nori būti nelaimingas.
Žmogaus valia, jo pasirinkimas – šventas dalykas.
Jei jūsų tėvai pasirenka negatyvą, nori jaustis nelaimingi, jūs negalite jiems padėti. Tai ne jūsų kaltė. Jūs jau padarėte viską, ką galėjote.
Tegul tėvai būna tokie, kokiais nori būti.
O jūs taip pat laisvi pasirinkti savo gyvenimą.
Jei panorėsite būti laimingi, niekas pasaulyje negalės jūsų sustabdyti. Niekas, niekaip, niekada.
Bet jei norėsite būti nelaimingi, čia jums irgi niekas negalės sukliudyti.
Vaikai visada geresni ir išmintingesni už mus. Reikia su tuo susitaikyti, užuot drebėjus visą gyvenimą dėl savo neišpasakyto vertingumo, užuot laikius save išminties viršūne.
Išmintingas žmogus visada abejoja – ar viską žino, ar viską supranta. O perdėtai savimi pasitiki ir laiko save visažiniais tik kvailiai.
