Mokslininkai priėjo išvadą, kad gimdymas stimuliuoja moters intelektą, sugebėjimą įsiminti ir išmokti. Pozityvus efektas po vaiko gimimo, susijęs su kai kurių smegenų zonų bei formos pokyčiais, gali tęstis keletą dešimtmečių.

Auginančių vaikus jaunų motinų mąstymas sparčiai lavėja prisitaikydamas prie naujų gyvenimo sąlygų.

Pastebimas ir padidėjęs suvokimo intensyvumas, kurio dėka moteris atpažįsta vaiko poreikius.

Straipsnyje, išspausdintame mokslo žurnale „Scientific American Magazine” rašoma: „Motinystė turi daugybę pranašumų, kadangi pagimdžiusios moters smegenys stengiasi „užaugti”, kad galėtų įvykdyti reikalavimus, kuriuos kelia naujos aplinkybės”.

Problema ta, kad dauguma moterų po gimdymo būna per daug išsekusios ir neturi jėgų pasinaudoti savo naujomis intelektualinėmis galimybėmis, be to, jų atsiradimas būna užmaskuotas neišvengiamo miego trūkumo.

Pozityvių smegenų pokyčių priežastys susijusios ir su hormonų išlaisvinimu, ir su jų struktūrų aktyvizacija, kylančia vaiko priežiūros metu.

Hormonų bangavimas nėštumo, gimdymo ir maitinimo krūtimi periodais padidina ląstelių apimtį tam tikrose smegenų dalyse.

Nors vaiko tėvas negali tikėtis hormonų svyravimų, lemiančių pozityvius smegenų veiklos pokyčius, mokslininkai tvirtina, jog aktyvus dalyvavimas prižiūrint mažylį, susijęs su naujais išbandymais, skatina ir vyro smegenis dirbti geriau.

Mokslininkai taip pat nustatė, jog moterys turi daugiau galimybių sulaukti 100 metų, jeigu jos gimdys vėlesniame amžiuje – kaip, pavyzdžiui, Džulija Roberts, kuri būdama 37 metų pagimdė dvynukus.

Tai susiję su tuo, kad smegenys gauna dar daugiau jėgų tuo periodu, kai paprastai prasideda atminties silpnėjimas, būdingas brandos amžiui.

Tokiu būdu proto galimybės, būdingos jaunam amžiui, pratęsiamos.

Šiuos pastebėjimus patvirtino ir kiti tyrimai.

Ketrina Elison savo knygoje „Motinos protas” rašo: „Moters gyvenime nėra kito periodo, verčiančio būti tokiai nuovokiai, kaip tas laikas, kai gimsta kūdikis”.