Vaiko auginimo procesas – sudėtingas ir įvairus. Mūsų patarimai ir nurodymai, įsakymai ir paaiškinimai, bausmės ir apdovanojimai veikia jauną, besiformuojančią asmenybę, ją formuoja ir keičia, suteikia peno apmąstymams ir pagrindo vaiko daromoms išvadoms, vaikai paskui visu tuo vadovaujasi kaip gyvenimo instrukcijomis.
Žinoma, visi vaikai yra skirtingi ir individualūs, vienam pakanka paprasto tėvų paaiškinimo, kitam reikia aiškių pavyzdžių ir nuolatinių priminimų, tačiau yra dalykų, kurių tėvai negali daryti jokiomis aplinkybėmis.
Kai kurie iš tų dalykų, iš pirmo žvilgsnio, yra gana įprasti, tačiau su 100% garantija ne tik neduos jokios naudos, bet ir pakenks vaiko asmenybei tapsmo procese.
Aprašysime tris ryškiausius ir dažniausiai pasitaikančius auklėjimo elementus, kuriais naudoja kai kurie neypatingai protingi tėvai, nesuvokdami, kad tuo smarkiai kenkia vaikui ir apsunkina santykius su juo.
Jokiu būdu negalima skelbti vaikui ultimatumų, pavyzdžiui, taip dažnai „griežtų, bet teisingų“ tėvų praktikuojamų frazių iš kategorijos „Kol visko nesuvalgysi – į lauką neišleisiu“, „Kol nesusitvarkysi kambario – jokių filmukų“ ir pan.
Išgirdęs tokį kategoriškų ir bekompromisinį ultimatumą, vaikas paprasčiausiai užslėps pyktį tėvams ir visam pasauliui. Palikite jam teisę rinktis, paaiškinkite galimas neigiamas ko nors nedarymo pasekmes, padėkite, asmeniniu pavyzdžiu įtraukdami jį į jums reikalingą procesą. Tada ir jūs patys niekada gyvenime nesulauksite iš vaiko ultimatumų, su kuriais dabar jau jūs negalėsite susidoroti.
Nereikškite savo nepasitenkinimo riksmais, nedemonstruokite pykčio. Reikia, vis dėlto, kontroliuoti save. Jeigu jūs patys nepajėgiate valdytis, tai kokią turite teisę reikalauti to paties iš vaiko? Be to, jūsų riksmai ir agresija gali vaiką išgąsdinti, jis ims jūsų bijoti, o blogesnės situacijos pilnavertės asmenybės formavimuisi nesugalvosi.
Stenkitės visada kalbėtis ramiai ir be riksmų. Pabrėžiame – visada. Galite suteikti savo balsui kietumo ir atšiaurumo gaidelių ir šitaip duoti suprasti, kad negatyviai vertinate jo elgesį, tačiau negali būti jokių riksmų, jau nekalbant apie fizinį poveikį.
Vaikas neturi jausti visaleidžiamumo arba, priešingai, susilaukti jokio protingo pagrindo neturinčių draudimų. Žinoma, negalima leisti, kad mažasis darytų viską, kas tik jam į galvą šauna, šitaip galima visiškai prarasti kontrolę ir galimybę įtakoti jo elgesį, paleisti auklėjimo procesą savieigai, visiškai nenuspėjama kryptimi
Tačiau, tuo pat metu, negalima pateikti jam nepagrįstų draudimų. Mažasis žmogus turi suprasti, kodėl negalima daryti to ar ano, kodėl jis negali kažko gauti ar kažkur patekti. Jis turi suprasti, kad realiame pasaulyje egzistuoja tam tikros konkrečios ribos ir sąlygos, apribojimai ir draudimai, o taip pat suprasti jų priežastis ir motyvus.
