Visi nori santykių. Santykiai mūsų gyvenime vaidina didžiulį vaidmenį, jie gali padaryti žmones ir laimingais, ir nelaimingais.
Internete begalė tekstų apie tai, kaip patikti, susipažinti, kaip kurti santykius, kaip ištekėti, kaip išsaugoti santykius, tačiau praktiškai nėra tekstų „O kam to reikia?” Dažniausiai mes net nesusimąstome, kam mums reikalingi santykiai. Tačiau atkakliai jų ieškome kaip maniakai. Ir daryti tai skatina dažnai ne pačios sveikiausios mūsų asmenybės dalys. O jeigu taip, reiškia, santykių pagalba man norisi užlopyti kažkokias savo asmenybės skyles.
Bėda ta, kad jeigu esu nelaimingas be santykių, tai jokie santykiai nepadarys manęs laimingu, tai iliuzija. Santykiai labai dažnai naudojami, siekiant patenkinti savo nepatenkintus poreikius partnerio sąskaita. Partneryje šiuo atveju mes matome savo mamą, tėvą, ką tik norite, bet tik ne tikrą, realų priešais mus stovintį žmogų.
O dar mes labai dažnai įstringame santykiuose, iškeldami partnerį į pirmą vietą. Jis tampa svarbesnis už mane, jo poreikių tenkinimas – mano gyvenimo prasmė. Supančiojame save iliuzijomis, kad jeigu viską darysiu jo labui, jis neišeis. Arba priešingai – pavydžiai stumiame partnerį lauk iš santykių, įsitikinę, kad „aš tavęs nevertas, pasirink kitą žmogų”.
Kai santykiai svarbesni už mane patį, už mano jausmus, saugumą, gyvenimą – tai viso labo išgyvenimo strategija, kurią maitina iliuzijos. Išgyvenimo strategija – nukreipti visą dėmesį į partnerį, kad nejausčiau nuosavo skausmo. Skausmo, kad kažkuriuo momentu praradau pats save.
Save mes prarandame ankstyvoje vaikystėje, pirmųjų santykių metu, kai bendraujame kol kas tik su tėvais, dažniausiai mama. Prarandame savo „Aš”, tikėdamiesi gauti meilę, būti priimti. Ir atsisakome savo tikrųjų jausmų, tikrųjų norų. Kad išgyventume ir iškęstume skausmą, jog mūsų nemyli, esame pasirengę viską iškentėti. Būtent pirmuosiuose santykiuose mes atsisakome savo identiškumo, labai asmeniškai priimame visus kaltinimus ir įžeidinėjimus, leidžiame su savimi elgtis smurtiniu būdu. Mes visą laiką norime meilės ir visais įmanomais būdais stengiamės jos nusipelnyti, užsidirbti, išmaldauti.
Norint sukurti gerus santykius, svarbu iš pradžių sureguliuoti santykius su savimi, kad man ir vienam būtų gerai, kai žinau, ko man pačiam norisi, kur pats neleisiu savęs skriausti. Svarbiausias principas čia – aš esu sau svarbesnis už santykius.
