Vyriškas švelnumas visiškai kitoks, nei moteriškas. Tai jums ne visi tie mergaitiški och ir ach.
Štai jis praeina pro tave, kai tu sėdi prie stalo, palinkusi prie kokio nors darbo, ir tarsi atsitiktinai pabučiuoja tau viršugalvį.
O paskui dar arbatos išverda ir pastato puodelį greta. Arba naktį uždengia tave antklode, o tu nemiegi, bet nenori jam to parodyti, nes tai velniškai malonu.
Arba gatvėje jis ims ir papūs į tavo sušalusius pirštus, o paskui užsimaus pirštines, netaręs nė žodžio.
Lyg ir nieko ypatingo, tačiau tu žinai – šis žmogus tave myli.
