Šiuolaikiniais feminizmo, vyrų ir moterų lygių galimybių laikais mes dažnai pamirštame apie esminius šių priešingų lyčių skirtumus. Žinoma, omenyje turiu ne fiziologinius bruožus (dėl jų niekas nesiginčija), o dvasinius – psichologinius. Nors jie akivaizdžiai egzistuoja, tačiau tai neretai bandoma išversti kaip moterų diskriminavimą ir vyrų dominavimą moteriškosios lyties atžvilgiu. Tuo tarpu mokslininkai, tyrinėjantys vyrų ir moterų smegenų veiklą, seniausiai įrodė, jog psichologiniai skirtumai yra ne ką mažesni, nei fiziniai.
Iš didelio noro sutapatinti priešingus dalykus, visuomenėje greitai įsitvirtina įvairūs stereotipai, kuriuos pakeisti nėra lengva. Visas klaidingas moterų ir vyrų elgsenos interpretacijas bei stereotipus galima nesunkiai paaiškinti: psichologiniai vyrų – moterų skirtumai nėra tokie akivaizdūs, kaip fiziniai. Svajonės apie visišką vyro ir moters lygybę ne tik labai nutolusios nuo realybės, bet ir trukdo atidžiau pažvelgti, kas iš tikrųjų slypi vyro ir moters esybėje.
Iš esmės, visos problemos vyrų ir moterų santykiuose kyla dėl savitų skirtumų nesupratimo ir netoleravimo. Vyrai iš prigimties yra medžiotojai, jų mąstyme dominuoja kairysis smegenų pusrutulis, todėl jie vertina logiką bei racionalumą ir vienu metu sugeba spręsti tik vieną problemą.
Tuo tarpu moterys priklauso bendravimo ir emocijų pasauliui, jos turi 4 kartus daugiau neuroninių jungčių tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulio negu vyrai, todėl gali lengvai kaitalioti pokalbio temas bei dirbti keletą darbų vienu metu. Štai kodėl moterims vyrų pokalbiai atrodo nuobodūs, o moterų pašnekesiai varo vyrus į neviltį. Būtent dėl geresnio smegenų pusrutulių sąveikos balanso silpnosios lyties atstovės yra 10 – 20% protingesnės už vyrus. Tai rodo įvairių IQ testų tyrimai.
Atpažinti bei suvokti vienas kito skirtumus yra iššūkis tiek vyrui, tiek moteriai. Nenoras to padaryti gali greitai virsti gyvenimo nusivylimo, įtampos, nepasitenkinimo šaltiniu ir galiausiai privesti prie skyrybų. Šiuolaikinė moderni visuomenė dar labiau apsunkina vyrų ir moterų santykius. Anksčiau viskas būdavo gerokai paprasčiau – vyro ir moters vaidmenys poroje buvo aiškiai apibrėžti. Šiandieniniai lygių galimybių lūkesčiai šį santykį taip iškraipė, kad nebeaišku ką, su kuo ir kodėl norima sulyginti.
Trumpai peržvelkime keletą psichologinių aspektų, kurie skiria vyrus ir moteris.
Mąstysena
Moterys ir vyrai gali priiminėti analogiškus sprendimus bei daryti panašias išvadas, tačiau pats mąstymo procesas yra skirtingas. Taip yra todėl, kad vyrų ir moterų smegenys nevienodai apdoroja iš aplinkos gaunamą informaciją.
Moteriškės labiau linkusios į intuityvų visuminį mąstymą. Jos sugeba priimti kelis informacijos srautus tuo pačiu metu ir greitai atrasti tarp jų sąryšį. Atsakymų moterys ieško šokinėdamos nuo vieno klausimo prie kito. Kolektyvinė perspektyva leidžia joms susieti iš pažiūros visiškai nesuderinamus dalykus.
Tuo tarpu pas vyrus vyrauja linijinis, loginis mąstymas. Galvodami vyrai nesimėto nuo vieno objekto prie kito, o sprendimus priiminėja tvarkinga seka. Stiprioji lytis vadovaujasi linijine perspektyva ir nesistengia atskirų dalykų suplakti į vieną krūvą.
Dėl skirtingų informacijos apdorojimo modelių kyla daug nesusipratimų vyrų ir moterų bendravime.
Problemų sprendimas
Jas vyrai ir moterys sprendžia visiškai skirtingais kampais. Abi pusės gali turėti tą patį tikslą, tačiau jam pasiekti naudoja skirtingus būdus. Moterys savo rūpesčiais mielai dalinasi su kitais, joms tai yra puiki proga pabendrauti, palaikyti bei sustiprinti santykius su žmonėmis. Joms dažnai labiau rūpi pats problemos sprendimo procesas, nei galutinis rezultatas. Moterims svarbiausia išsikalbėti, būti išklausytoms, pasidalinti jausmais ir slegiančiomis bėdomis – to visiškai pakanka savijautai pagerinti.
Vyriškoje stovyklos pusėje problemos su bendravimu turi mažai ką bendro. Ten jos suprantamos kaip galimybė parodyti savo kompetenciją, išprusimą ir vyriškumą. Tai principo bei garbės reikalas: dauguma vyrų negali ramiai miegoti tol, kol galvoje kirba neišspręstas klausimas. Priešingai nei moterys, vyrai aplinkiniams apie savo bėdas pasakoja tik kraštutiniais atvejais – kai yra beviltiškoje padėtyje ir patys negali rasti sprendimo.
Šiuos skirtumus puikiai iliustruoja berniukų ir mergaičių paauglių grupių elgsenos stebėjimai. Bandymo metu tiek mergaitėms, tiek berniukams buvo duota ta pati užduotis: surasti išėjimą iš labirinto. Berniukų tarpe iš karto susiformavo hierarchinė struktūra su aiškiais lyderiais, kurie ėmėsi vadovauti kitiems bendraamžiams. Jie labirintą tyrinėjo ne visu būriu, o siųsdami į priekį kelis žvalgus.
Mergaitės išėjimo ieškojo visos drauge, jų tarpe nebuvo jokios hierarchijos ir dominuojančių lyderių. Jos natūraliai problemą stengėsi išspręsti drauge, o berniukai – naudodami struktūrizuotą tarpusavio ryšių ir komandų grandinę.
Bendravimas
Dialogai tarp vyrų ir moterų dažnai baigiasi tuo, jog viena arba abi pusės lieka nesupratusios pokalbio esmės. Vyrams atrodo, kad moterys daug šneka ir nieko nepasako, o moterims – jog vyrai jas ignoruoja ir yra pernelyg uždari. Kiekviena pusė į pokalbį žiūri iš savo varpinės ir pamiršta, kad bendrauja su priešingos lyties atstovu. Keletas vyriško ir moteriško bendravimo ypatybių:
1. Vyrų kalbėjimo tikslas – perduoti arba gauti informaciją, moterų – emocinę paramą.
2. Vyrai mėgsta sakyti tai, ką galvoja, o moterys kalba gerokai subtiliau, todėl jų žodžių prasmė ne visada būna tiesioginė.
3. Vyrus siutina abstrakčios pokalbio temos, nes jiems patinka konkretumas. Kalbėtis bendrinėmis temomis ir gilintis į pašnekovo jausmus moteriškoji lytis sugeba kur kas geriau.
4. Moterys šneka maždaug 3 kartus daugiau, nei vyrai. Tai nėra nei per didelis plepumas, nei nenoras bendrauti – tiesiog tokia jau moterų ir vyrų prigimtis.
5. Vyrai galvoja tylėdami, moterys mielai savuosius apmąstymus reiškia balsu. Kadangi moterys išnaudoja daugiau dešiniojo smegenų pusrutulio potencialo, joms visiškai nesunku ir mąstyti, ir kalbėti tuo pat metu.
Vienas iš pagrindinių žingsnių sklandžių vyrų – moterų santykių link – elementarus suvokimas, kad vyrai ir moterys skiriasi ne vien fiziškai. Skirtumai, dėl kurių kyla nesantaika priešingų lyčių santykiuose, nėra matomi plika akimi. Tačiau juose slypi visas tarpusavio traukos žavesys, juk ne veltui sakoma – jei poroje yra du vienodi asmenys, kažkuris vienas iš jų yra nereikalingas.
