Mes, žmonės, mėgstame graužti kaktusus, galima teigti, kad tai yra mūsų mėgstamiausias užsiėmimas. Pamenate? „Peliukai badėsi, verkė, cypė iš skausmo, bet nenustojo graužti kaktuso”…

Kartais iš paskutiniųjų stengiamės parodyti, kad mūsų santykiuose viskas tiesiog nuostabu, o iš tikrųjų viskas yra žymiai blogiau: tu paprasčiausiai apsimeti, kad viskas gerai. Judu esate kartu, o tai reiškia, kad mylite vienas kitą? Juk tai logiška, teisingai? Tačiau gyvenimas būna dar ir koks nelogiškas.

Kartais du žmonės gali jausti vienas kitam simpatiją, bet nieko daugiau. O kartais jų meilė gali kentėti dėl neteisingo ir savanaudiško požiūrio vienas į kitą. Mums atrodo, kad jei žmogus pavydi, tai tasai pavydas yra meilės rodiklis, o kiti tikina, kad pavydas, atvirkščiai, reiškia ne meilę, o savininkišką požiūrį. Tačiau pavydo vis tiek esama, reikia tik turėti saiko jausmą kad nenukentėtų jūsų santykiai.

Tai kaipgi išvengti kančių? Štai požymiai, kad jūsų santykiai kelia kančias.

Turite nuolatinių lūkesčių „kaip viskas turėtų būti iš tikrųjų“

Mes nemėgstame žmonių už tai, kad jie nėra idealūs. Mes mylime žmones už tai, kuo jie yra. „Tobulumas“ tai toks dalykas, kurio neįmanoma pasiekti, kadangi kartelė nuolat keliama aukščiau ir aukščiau. Būtent dėl ​​šios priežasties prasminga nustoti tobulinti greta esantį žmogų, kad jis labiau atitiktų mūsų be galo aukštus ir vis didėjančius lūkesčius.

Kuo mažiau laukiame iš savo santykių įvairiausių pataisymų ir kitokių nesąmonių, tuo mažiau nusivylimų. Niekas iš mūsų niekada nebus toks, kokio mums norisi. Didžiausi nusivylimai santykiuose ištinka tada, kai vienas žmogus nenori laikytis kito žmogaus išsigalvoto plano. Nėra tokio dalyko – „kaip viskas iš tikrųjų turėtų būti”, laikas pagaliau subręsti ir aiškiai tai suprasti, bičiuli.

Trūkstamų savo asmenybės dalių ieškojimas kituose žmonėse

Kartais mes jaučiame, kad mumyse kažko trūksta, ir stropiai stengiamės surasti tai kitame žmoguje. Kartais šis keistas trūkstamų asmenybės detalių ieškojimo kituose jausmas gali būti supainiotas su meile ar dvasine giminyste. Po kelių mėnesių ar netgi metų pradedame jausti, kad vėl kažko trūksta. Nejaučiame, kad tuštuma mūsų viduje buvo užpildyta, todėl pradedame dėl to kaltinti savo partnerį. Tačiau nuo to vidinė tuštuma mumyse tik dar labiau pagilėja. Jeigu laiku nesuprasime, kad mums trūkstamų dalių kitame žmoguje nėra ir kad mes niekaip negalime jų iš ten ištraukti, tai ir laimės neturėsime.

Prastas bendravimas

Galbūt jūsų antrą pusę kažkas neramina. Arba, priešingai, neramina jus. Tai kodėl tu apie tai nepasikalbėjus? Kodėl negalite vienas su kitu pakalbėti? Bijote, kad kitas žmogus jūsų nesupras? Taip, jis gali nesuprasti, bet juk jums teks kažkaip gyventi su tais neaptartais dalykais savo viduje.

Kokybiška dviejų žmonių komunikacija – tai gerų ir sveikų santykių pagrindas. Jei turite nuoskaudų, reikia kalbėtis, jeigu kažkas netinka, reikia kalbėtis.

Be to, reikia būtinai dalintis savo pergyvenimais, emocijomis ir nerimu. Ir teigiamais jausmais. Tai suartina.

Smulkūs melai pamažu kaupiasi ir pavirsta vienu dideliu melu

Melas kaip vėžys. Ji viską suėda, suniokoja, ištuština ir palieka po savęs tik puvėsius. Kai visą gyvenimą praleisite tik tam, kad meluotumėte savo artimiesiems ir aplinkiniams, neišvengiamai susidursite su situacija, kai teks meluoti ir sau pačiam. Ir tada kyla grėsmė, kad apskritai prarasite realybės jausmą, nustosite suprasti, kur jūsų melai, o kur – realus pasaulis. Visada geriau sakyti tiesą – dėl tos paprastos priežasties, kad netgi jei tiesa skaudina, tai skaudina iš karto, o štai melas graužia ir ardo palaipsniui. Ne tik jus, bet ir artimą žmogų.

Dalyvavimo trūkumas

Kartais santykiuose atrodo, kad nepaisant to, jog esate kartu, ji arba jūs esate kažkur toli vienas nuo kito. Toks jausmas, kad judviejų beveik niekas nesieja, kad vengiate bet kokio bendrumo. Čia galimos dvi išeitys: arba jūs pradedate domėtis situacija ir savo santykiais, bandote juos paversti vienas kito vertybe, arba išsivaikštote. Štai taip paprastai ir griežtai.

Kai kurie santykiai paprasčiausiai negali tęstis ilgai

Liūdna, tačiau tai tiesa. Tikimybė, kad pirmieji žmogaus santykiai bus ir paskutiniai, buvo didelė tiktai tais laikais, kai nebuvo galimybės išsiskirti, o už neištikimybę buvo baudžiama mirtimi. Tačiau tai buvo labai seniai, be to, netgi tais laikais žmonės įsigudrindavo apeiti griežtus įstatymus ir papročius.

Mūsų gyvenime visada atsiras žmonių, kurių neprisiminsime po daugelio metų. Nes tai buvo tik epizodai mūsų gyvenime. Tu, brolau, irgi tikriausiai turėjai tokių merginų. Pamenu, labai kankinausi dėl savo pirmųjų santykių, o dabar šiuos jausmus ir šią dramą prisimenu su tam tikra nuostaba. Net nepamenu, koks buvo jos vardas. Ir tai normalu.

Visi tie žmonės yra ne kas kita, kaip neįkainojama patirtis, jie nėra mūsų puselės, ne ketvirčiai, jie tiesiog yra tie, kurie atėjo pakeisti mūsų gyvenimo, supurtyti mūsų Ego ir smarkiai pakoreguoti mus pačius ir mūsų idėjas. Jei būčiau linkęs vartoti skambius, patetiškus žodžius, tikriausiai pavadinčiau šiuos žmones mokytojais, tačiau to nedarysiu. Tai tiesiog žmonės, su kuriais turėjus santykius, iš kurių galima buvo gauti daug nuostabios patirties.

.