Ilgai trunkanti stresinė būsena nulemia išsekimo ir nuovargio jausmą. Ši būsena pagal savo apraiškas yra labai panaši į depresiją. Ir jokios pastangos pajusti gyvenimo džiaugsmą ir energiją nepadeda, nes dvasinei pusiausvyrai atgauti reikia laiko.
Kai gyvenimas pasidaro panašus į važinėjimą beprotiškais amerikietiškais kalneliais, gali būti labai sunku. Vieną akimirką iškylate labai aukštai, o kitą leidžiatės žemyn, ir tada važinėjimas nustoja būti malonus. Sielos nuovargio požymių ignoruoti negalima, nes toks abejingumas gali turėti rimtų pasekmių, pavyzdžiui, sukelti psichoemocinius sutrikimus ar net depresiją.
Dvasinio nuovargio simptomai
Didžiausias jūsų troškimas – atsigulti tamsioje vietoje, apsikloti ir nieko nematyti. Naudojatės kiekviena galimybe prisėsti atsipūsti. Miegas nesuteikia poilsio. Jis pasidarė negilus, kankina įvairūs košmarai.
Nemalonūs pojūčiai visame kūne – skrandžio skausmas, įtampa, nerimas, opumas, neryškus regėjimas.
Nuolatinis silpnumas – jaučiate energijos trūkumą, išsekimą. Net menkas fizinis krūvis tampa sunkiu darbu.
Baimė ir netikrumas – nematote savo ateities, apima noras viską mesti ir bėgti tolyn, kad galėtumėte pradėti gyvenimą iš naujo. Viskas, kas buvo brangu, nebeteikia jokio džiaugsmo ir pasitenkinimo.
Jūs lengvai susierzinate. Jus dirgina visokios smulkmenos. Įžvelgiate blogį visur aplink save. Lengvai netenkate savitvardos. Nepajėgumas ir jėgų trūkumas sukelia jums vis didesnį nepasitenkinimą. Deja, tai gali reikšti, kad išliejate savo nepasitenkinimą ant artimiausių žmonių, kurie tikrai to nenusipelnė.
Negalite nustatyti, kas pasidarė, – suprantate, kad yra blogai, bet nepavyksta suformuluoti, kas konkrečiai ir kur.
Nustojote jaustis vientisa asmenybe, nes siela ir kūnas nebeveikia sinchroniškai.
Jaučiatės savotiškai atsiriboję nuo visko. Jaučiatės nebeprisirišę prie nieko. Jūs tarsi sustingote. Nepriklausomai nuo to, su kuo turite reikalų, negalite pajusti emocijų, kurias jausdavote paprastai, kai susidurdavote su tokiais žmonėmis ar situacijomis. Tai panašu į depresiją, tačiau vietoj slogių emocijų jus slegia jų nebuvimas.
Emocijos aštrėja – ir teigiamos, ir neigiamos. Jūsų nuotaika staigiai šokinėja nuo nenusakomos laimės iki gilaus nusiminimo be objektyvių priežasčių.
Nuolatinė įtampa – nuo pastovaus nerimo iki panikos atakų.
Vienatvė „minioje“ – jaučiatės nutolę nuo kitų žmonių, net savo šeimos ir artimų draugų. Gali pasitaikyti lengva paranoja – be objektyvios priežasties abejojate žmonėmis, įtariate klastą, todėl elgiatės nedraugiškai ir neadekvačiai.
Sielos gilumoje kyla neigiamos emocijos – įniršis, susierzinimas, apmaudas, nors išoriškai elgiatės kaip geranoris ir viską atleidžiantis žmogus.
Žinokite, kad jūs galite patys padėti sau – pakeisti savo kasdienybę taip, kad palengvintumėte išsekimo simptomus ir atsigautumėte.
Jums reikia kuo daugiau ilsėtis, išjungus telefoną, televizorių ir kompiuterį. Savo interesus kelkite aukščiau už kitų ir darykite tai, kas jus džiugina ar sukelia jums bet kokių teigiamų emocijų. Stenkitės būti sąmoningi.
Nuoširdus pokalbis su draugu – puikus būdas nuslopinti stresą. Žmogus, kuris klausosi jūsų, nebūtinai turi spręsti jūsų problemas, jis tik turi būti geras klausytojas.
Draugas ar šeimos narys, kuriuo pasitikite, gali klausytis nesmerkdami ir nekritikuodami jūsų. Venkite bet kokio negatyvumo, užsiimkite kvėpavimo pratimais ir meditacija. Rašykite dėkingumo dienoraštį. Užrašykite viską, už ką galite būti dėkingi kiekvieną dieną. Tai padės jums susikoncentruoti į gerus dalykus savo gyvenime.