Keturiasdešimtmetis Andrius buvo apatiškas ir tingus, tačiau manė, kad su juo viskas gerai, tiesiog reikia su savimi padirbėti.
Jis atėjo pas mane konsultuotis ir štai ką papasakojo:
„Būna, pabundu ryte, o širdyje šviesu, savijauta puikiausia, turiu daug jėgų, įvykdau visus planus, atlieku numatytus darbus, jaučiuosi ant bangos. Tačiau taip pasitaiko retai, dažniausiai būna apėmusi kažkokia apatija, viskas tingisi, viską atidedu vėlesniam laikui. Kaip galėčiau susigrąžinti tą šviežumo ir nušvitimo būseną, kad ji būtų dažnesnė?“
Ir tai buvo rimta klaida. Vyrai dažnai svajoja tapti išmintingesniais ir labiau darbingais, o visos kitos problemos išsispręs savaime, jų manymu.
O realybėje jie turi daugybę problemų, kurių visiškai nesprendžia – skolų, neįvykdytų pažadų, konfliktų šeimoje.
Užuot sprendę konkrečias problemas, vyrai filosofuoja apie tai, kaip galima būtų labiau sukoncentruoti protą, o štai tada šis protas vienu ypu ims ir susidoros su visais sunkumais.
Turiu paprastų ir suprantamų rekomendacijų, kaip spręsti šias problemas, kurias periodiškai aprašau savo straipsniuose.
Pavyzdžiui, moralinio išsekimo požymiai atrodo taip:
Dirglumas. Vaikai, žmona, giminaičiai, kolegos – visi aplinkui erzina…
Nėra noro išeiti iš namų. Norisi sėdėti prie kompiuterio arba tiesiog gulėti.
Šaltumas savo šeimos atžvilgiu. Jokių apkabinimų, bučinių su žmona, vaikais.
Frazė „kaip sau nori“. Paprasčiau leisti žmonai pačiai viską spręsti.
Jokio džiaugsmo iš pirkinių. Net jeigu yra pinigų, niekas nedžiugina.
Vengiama ginčų. Nesinori ginčytis su žmona, paprasčiau numoti ranka ir eiti į savo kambarį arba į darbą.
Tačiau to, savaime aišku, nepakanka. Simptomus jūs dabar jau žinote, o ką su tuo daryti, kaip kovoti su šia apatija – tai jau kita tema.
