Mes dažnai tikimės, kad pasiekimai atneš vidinį pasitenkinimą. Tačiau kas, jei tai, kas mus skatina siekti daugiau, yra būtent tai, kas trukdo būti laimingais?

„Rosebud” reiškinys: skaudi praeitis, kuri mus stumia į priekį

„Rosebud” reiškinys, pavadintas pagal paskutinį žodį iš filmo Pilietis Keinas, siūlo paaiškinimą šiam paradoksui. Tai idėja, kad neišgydyta emocinė žaizda, praradimas ar traumuojanti patirtis iš praeities tampa slapta varomąja jėga mūsų ambicijoms. Nebaigta istorija verčia mus įrodinėti savo vertę per pasiekimus, pripažinimą ar statusą.

Tačiau tai, kas mus varo į priekį, tuo pačiu gali mus nutolinti nuo ramybės, džiaugsmo ir prasmės.

Statuso nerimas: kai niekada nesijauti pakankamai sėkmingas

Filosofas Alain de Botton šį reiškinį vadina statuso nerimu – nuolatine baime, kad nesame pakankamai sėkmingi, įtakingi, vertinami. Tai prasideda nuo lyginimosi su kitais ir baigiasi tuo, kad mūsų savivertė priklauso nuo to, ar pasivijome kitus.

Pasak de Botton, tai „nerimas, galintis sugadinti ištisus mūsų gyvenimo etapus, nes manome, kad neatitinkame visuomenės keliamų sėkmės standartų”.

Statuso nerimas yra prasmės krizė

Statuso nerimas iš esmės kyla iš to, kokią istoriją pasakojame sau apie save. Jei mūsų vidinis pasakojimas yra grįstas gėda, nepakankamumu ar senais skauduliais, mes ir toliau jausimės lyg turėtume „užsidirbti teisę” egzistuoti. Nuolat įrodinėti, kad esame verti.

3 ženklai, kad jus kamuoja statuso nerimas

Nuolatinis bandymas „neatsilikti nuo kitų”

Jei vertinate savo vertę pagal tai, kaip sekasi kitiems – kolegoms, draugams ar žmonėms internete – ir jaučiate, kad vis atsiliekate, tai nėra vien ambicijos klausimas. Tai – savasties problema.

Pasiekimų karuselė

Kai tik pasiekiate vieną tikslą, akimirksniu ieškote kito. Džiaugsmas trumpalaikis, vidinė tuštuma lieka. Tai vadinama hedonine adaptacija – natūralia mūsų tendencija greitai priprasti prie teigiamų pokyčių ir grįžti į įprastą emocinį lygį.

Sėkmė neatneša laimės

Laimėjote. Uždirbote. Jus giria. Tačiau vietoj pasitenkinimo jaučiate spaudimą. Ne ramybę, o nerimą. Sėkmė nesuteikia ramybės, nes ji netenkina tikrosios – emocinės – tuštumos.

Ką daryti?

Jei „Rosebud” yra šaknis, o statuso nerimas – simptomas, sprendimas nėra dar daugiau pasiekti. Reikia atsigręžti į savo praeitį ir iš naujo įprasminti tai, kas mus sužeidė.

Užduokite sau klausimus:

• Kas yra mano „Rosebud”?
• Ko netekau ar negavau, ir ką bandau tuo užpildyti?
• Ar galiu sukurti naują istoriją apie šį praradimą – tokią, kuri mane stiprina, o ne menkina?
• Kas būčiau, jei niekam nereikėtų nieko įrodyti?

Pabaigai

Jeigu sėkmė neatneša jums ramybės…
Jeigu viską pasiekus vis tiek jaučiatės tušti…
Jeigu nuolat lyginatės su kitais…

Gali būti, kad ne ambicijos čia problema.
Gali būti, kad problema – prasmės trūkumas.

Ir tai neišsprendžiama pasiekimais. Tam reikia drąsos pažvelgti giliau. Į savo istoriją. Į tai, kas skaudėjo. Ir priminti sau:

Jūs jau esate pakankami.