Kai pradedame rinkti susikaupusias šiukšles viename ar kitame namų kampe, patiriame vidinį pasipriešinimą arba jaučiamės pasimetę, gal net supykę ar pasibjaurėję.
Kodėl taip yra? Gal todėl, kad mama vaikystėje versdavo susitvarkyti savo kambarį ir nuo to laiko negalime pakęsti tvarkymosi? Tai kas dabar verčia mus tai daryti? Kur glūdi sunkumų priežastys?
Kaltė
Čia kalbame apie nereikalingas dovanas, apie daiktus, gautus iš mamos ar močiutės, apie nevykusius savus pirkinius. Kaip galima išmesti apatinių komplektą, kurį padovanojo vyras ir kuris yra nepatogus vilkėti? Kaip galima atiduodi vaikiškus daiktus, nupirktus mamos, kurių neįmanoma sunešioti?
Kaip galima atsikratyti paveikslo, kurio taip norėjote, išleidote tiek daug pinigų, ir kuris dabar jau nepatinka?
Gėda
Žmonės dirba metų metus, taupo, o jūs dalijate į kairę ir į dešinę, ar ne gėda? Galėjote pagalvoti, ką darote, kai pirkote. Dažnai gėdijame save patys. Už ką? Už besikeičiančius prioritetus, skonį ir troškimus.
Pasmerkimo baimė
Kai pradedate valyti namus, atsiranda daug daiktų, kurie yra geros būklės, bet jau nebereikalingi. Kiekvienas savaip su jais pasielgia, atiduoda labdarai, pažįstamiems ar išmeta. Į klausimus, kur dingo vienas ar kitas dovanotas daiktas, reikėtų atsakyti, jog sulūžo, sugedo nepataisomai.
Priklausomybė
Apskritai jums dovanotas daiktas yra jūsų. Jūs turite teisę daryti su juo, ką norite. Jeigu tai kažkas brangaus ir vertingo, pabandykite parduoti, iškeisti, padovanoti kitam, galima aptarti situaciją su dovanotoju. Jeigu drebate nuo minties apie galimybę atsikratyti bet kokios kito žmogaus dovanotos smulkmenos, tai pažvelkite atidžiau į tą žmogų. Ko jūs bijote? Prarasti jo palankumą, palaikymą ar sukelti pyktį? Ar tas žmogus turi teisę valdyti jūsų asmeninę erdvę ir jus?
Įstrigimas praeityje
Kalbame apie fotografijas, mokyklinius sąsiuvinius, minkštus žaislus, paauglystės daiktus ir kitus sentimentalius dalykus, kurie sieja jus su praeitimi. Nufotografuokite viską, sukurkite albumą „Praeities pėdsakais“. Išskyrus jus, tie daiktai niekam neįdomūs, jie yra nereikalingas šlamštas. O albumą galima atsinešti į klasės draugų susitikimą ar vartyti su anūkais, prisimenant praeities istorijas.
Nepasitikėjimas
„Ar sugebėsiu aš pasirinkti ką nors geresnio? Gal vėl nusipirksiu nereikalingą daiktą? Man ir taip bus gerai. Kiti taip pat gyvena ir nesiskundžia. Ar man reikia daugiau už kitus?“ Taip ir gyvename su nelabai patogiais baldais, plauname galvą nelabai geru šampūnu, vilkime nelabai gražius drabužius. O kartais ir gyvename su nelabai reikalingais ar nelabai gerais žmonėmis.
Susidūrimas su realybe
Kalbame apie lūpdažius, kurių taip ir nepanaudojote per porą metų. O taip norėjote būti fatališka gražuole. Apie vakarines sukneles, kurių taip ir neapsivilkote, per tą laiką jos tapo ankštokos.
Apie dažų dėžutę, storą piešimo vadovėlį, sportinę aprangą ir kitus neįsitvirtinusio hobio atributus. Tai apie nesugebėjimą išsiskirti su svajone arba negalėjimą pripažinti, kad svajonė nustojo būti tokia, pripažinti pralaimėjimo, pamatyti realybės, kurioje gyvenimas paprastesnis.
Godumas
Kiek pinigų ir jėgų išeikvojote šiai kolekcijai? „Na ir kas , kad neskaitau (nevilkiu, nenešioju, neužsiimu…), anūkams atiteks. Aš mokėjau, o kažkas gaus veltui? Ne, man pačiai dar pravers!“
Bausmės baimė
Tai apie prietarus, kai daiktas turi būti saugomas dėl laimės, gerovės ir sveikatos. Vestuvinė suknelė, užimanti garbingą vietą spintoje. Talismanai, rupūžių su monetomis skulptūrėlės, „moteriškos laimės“ rožytė… Ar turite tokių daiktų?
Taupymas juodai dienai
Vienas indų servizas – proginis, kitas – kasdienis. Pastarasis su įtrūkimais ir skirtingų raštų lėkštėmis. Aromatingas rankų darbo muilas guli dėžutėje, o naudojamas paprastas. Graži patalynė skiriama svečiams, o patiems gerai bus ir nuskalbta, sulopyta.
Kas bus, jei išmesime senus daiktus ir pradėsime gyventi gražiai ir džiaugsmingai? Kiek vietos atsiras jums patiems jūsų namuose ir gyvenime?
Ar įpratote gyvenimą papildyti vis naujais pojūčiais, išgyvenimais, įvykiais, žmonėmis? Ar mokate išsivalyti nuo to, kas paseno, sulūžo, sugedo ir nebereikalinga ar paprasčiausiai nepatinka? Ar užtenka jums gyvenime laisvos vietos, kad galėtumėte pamatyti savo poreikius, įvertinti tai, kas sukaupta, ir tinkamai panaudoti? Gal mama ne veltui vertė tvarkytis?
