Panagrinėkime tipišką situaciją. Jūsų vyriškis staiga ima ir pradingsta tam tikram laikui. Jūsų santykiai visiškai normalūs. O jis neberašo, nebeskambina, tarsi skradžiai žemę prasmego. Žinau kelias moteris, kurios tokioje situacijoje išsaugo ramybę, tačiau tik kelias.
Likusios, nepriklausomai nuo amžiaus, pavirsta vargšėmis mergaitėmis, kurios su ašaromis akyse maldaujančiai visų klausinėja: „Sakyk, kaip tu manai – kodėl jis tyli? Jis mane paliko? Ką dabar daryti?”
Man į šį klausimą atsakė vienas jaunas vyras, kuris, savo ruožtu, pats nesuprato: kodėl moterys tokiais atvejais puola į paniką? Jis visiškai nuoširdžiai šito nesuprato. Ir šis nesupratimas, manau, būdingas visiems vyrams.
Jis: Kodėl moterys negali paprasčiausiai atsisėsti, išjungti smegenis ir tyliai ramiai palaukti, užuot pradėjusios fantazuoti, ką galvoja vyrai?
Aš: Nėra tokio mygtuko. Smegenyse.
Jis: Reiškia, avariniai metodais visą laiką gesinti, ar kaip?
Aš: Pakanka SMS. O dabar tu man pasakyk – ką galvoja vyras, pradingdamas? Jam atrodo, kad viskas gerai?
Jis: Iš esmės – taip. Jeigu jis normaliai elgiasi, jeigu normaliai atsisveikino, jeigu niekas nepranašauja bėdos. Jeigu viskas gerai ir esi tikras, kad ir jai bus viskas gerai – dėl ko jaudintis?
Aš: Moterys kaip bangos. Kaip vanduo. Tai ūžteli, tai atslūgsta. Jų jausmai nepastovūs. Jos jaučia netikrumą, jeigu jūsų ilgai nėra ir negauna jokių žinių. Maža kas gali jumyse nutikti per tą laiką? O ką, jei nutarėte nebemylėti? O ką, jeigu daugiau nieko nebejaučiate ar susidomėjote kita? O ką, jei ją pamiršote? Labai sunku laukti nežinomybėje. Moteriai nežinomybė – kai niekas nepatvirtina ketinimų. O kaip pas jus?
Jis: Mes tiesiog esame tikri tuo, kad jeigu kažkas ir pasikeis per tą laiką, kol mūsų nematote, tai arba sugebėsime visa tai sutvarkyti, arba… Arba būsime tikri, kad visa tai vis tiek įvyktų anksčiau ar vėliau. Aš, pavyzdžiui, nesuprantu, kodėl moterys panikuoja anksčiau laiko ir iš anksto ruošia save būsimam kivirčui? Kam bartis su žmogumi dėl to, ko dar neįvyko ir neturėjo įvykti, priekaištaujant dėl to, kad jis pats turi viską suprasti…
Aš: Moterims labai daug įvykių vyksta viduje. Vyrams – išorėje. Kol iš jūsų nėra jokių žinių, moteris išgyvena ištisą istoriją su nelaiminga pabaiga. Moteris pati taip niekada nepadarytų. Pavyzdžiui, ji netylėtų, tokia jos prigimtis. Ją jaudina, kaip jaučiasi artimieji. Kitaip ji paprasčiausiai negalėtų auginti vaikų. Tai instinktas. Mes iš tiesų nesuprantame, kodėl jūs negalite įsisąmoninti, kad mūsų negalima ilgam laikui palikti vienų. Ta prasme – be dėmesio. Trumpiau tariant, moteris amžinai laukia. Jai reikia per tą laiką bent vieno patvirtinimo, kad su santykiais viskas gerai.
Jis: Tai egoizmas… Kad ir kaip juokingai tai skambėtų, kartais man atrodo, kad būtent mes, vyrai, daugiau apie jus galvojame, negu jūs apie mus… Vyras stengiasi suprasti moterį, stengiasi analizuoti situaciją iškart keliais aspektais, tačiau jam ne visada gaunasi dėl moterų permainingumo. Juk galėtumėte ir nuolaidą mums kokią suteikti, puikiai žinodamos, kad vyriškas mąstymas – kitoks!..
***
Trumpiau tariant, mielos moterys – jie nesupranta. Kas lanksčiau mąsto, tas ir išmoks žaidimo taisykles. Vyras, kuris labai užimtas darbe ir apskritai labai užimtas (o kalbėjausi būtent su tokiu), neims tiesiog šiaip sau rašyti SMS ar skambinti. Jo galva užkimšta kitais rūpesčiais.
Jį galima išmokyti siuntinėti šypsenėles ir jaustukus, netgi žinau vieną tokį vyrą, kuris, sulaukęs 40 metų ir trečios santuokos, pagaliau šito išmoko: kartą per dieną stabiliai atsiunčia SMS „Kaip tu ten?” Ir jo moteris atsako nedidele porcija čiulbėjimo, nuotaika jai pasitaiso.
Tačiau paprastai vyrai tam tikrą konkretų laiką užsiima verslu ar kitais darbais, visiškai į juos pasinėrę, o kai paskui atsikvošėję paskambina, nustebę girdi įsiūčio ar raudos iškreiptą balsą: „Tu mane visiškai užmiršai!”
Na, kai kurios merginos dar pačios rašo SMS, bandydamos ištraukti vyrą iš jo veiklos liūno, o iš vyro – kokių nors emocijų. Tačiau ištempti iš ten vyrą pakankamai sunku, ir atsakymai ateina keistoki, kaip ir skambučiai, Būna, kad skambučius ir atmeta. Jiems ten kartais pasitarimai, kažkoks verslas sukasi, o kadangi mąstymas ne daugiakanalis, kaip pas moteris, tai, kaip nebūtų keista, per pasitarimą jie galvoja apie pasitarimą. Rimtai. Štai toks keistas fenomenas.
Mano ir daugelio pažįstamų moterų atveju vyrai amžinai užimti, labai užimti. Ir štai viena geniali mano draugė kartą ištarė frazę: „Ko tu iš jo nori? Nori, kad mestų darbą, pasistatytų parke palapinę ir iš ten tau skambinėtų kas penkias minutes?”
Mirk iš juoko.
Taigi, į klausimą „kodėl” lyg ir atsakėme. Tyli todėl, kad neturi ką pasakyti šioje konkrečioje situacijoje, jam ten šiuo momentu brokeriai, kontragentai, ar kažkokie rangovai galvą kvaršina. Jūsų SMS „Saulute, kaip laikaisi?” jis perskaitys, bet nesupras. Pažvelgs paklaikusiomis nuo verslo problemų akimis ir atrašys tik vakare, jausdamas miglotą kaltę.
O štai į klausimą „Ką daryti?” genialiai atsakė vienas penkerių metų berniukas. Jis susikaupęs dėliojo iš kaladėlių miestą ant kilimo, o mama, užėjusi į kambarį, ėmė tylėdama stebėti. Berniukas pakėlė akis ir pasakė: „Mam, ko tu čia stovi?.. Eitum geriau, kuo nors užsiimtum…”
Ir išties – užsiimkime kuo nors, ką nors nuveikime.
