Savam žmogui nereikia atlikti kokių nors žygdarbių, nertis iš kailio, skinti žvaigždžių nuo dangaus. Jam pakanka jūsų nuoširdaus rūpesčio ir dalyvavimo. Ir, žinoma, jis patikės jūsų meile be jokių jūsų jausmo išbandymų ir tikrinimų.
Nuolat kurstyti jo jausmų laužo irgi nereikia, kadangi jis pats pasirengęs liepsnoti ir šildyti jus savo ugnimi.
O tas, kuriam jūs faktiškai nerūpite, visada bus kažkuo nepatenkintas ir tam nepasitenkinimui suras tūkstantį priežasčių.
Todėl gerai pagalvokite, ar norite visą gyvenimą stengtis pateisinti kitų žmonių lūkesčius (o jų tokioje situacijoje niekada nepateisinsite), įrodinėti savo ketinimų nuoširdumą ir kapstytis savo trūkumuose?
Galbūt geriau gyventi šalia to, kuris jus laiko absoliučiai vertu žmogumi? Juk ieškodami savyje trūkumų, jūs visą laiką gyvenate su kaltės jausmu.
Tobulų žmonių nebūna. Yra tiesiog labai reikalingi. Be kurių – niekaip. Todėl būkite su tuo žmogumi, kuris bus laimingas vien dėl to, kad jūs esate su juo.
Ir iš kurio girdėsite ne nuolatinius priekaištus, ne nesibaigiančias pretenzijas, o paprastus padėkos žodžius:
-Ačiū, kad esi.
