Po saldainių-gėlių periodo santykiuose visada ateina buitis ir būtent tada prasideda realūs dviejų žmonių santykiai. Iškart įsijungia abipusiai „Tu privalai” ir tos „privalomos” pareigos neretai prieštarauja ne tik vyro/moters norams, bet ir pačiai vyriškai/moteriškai prigimčiai. Mokykloje, deja, niekas nesuteikia žinių apie vyriškų ir moteriškų smegenų darbo ypatumus ir skirtumus. Būtent dėl to pasąmonės lygmenyje moterys įsitikinusios, kad vyras – tai tiesiog „kita moteris”, o moterį vyrai laiko „kitu vyru”.
-Aš pavargau!
-O aš ką – nepavargau, tavo manymu?!
Labai dažnai būtent nuo šių žodžių prasideda šeimyniniai konfliktai.
Dažniausiai tai atsitinka pasibaigus darbo dienai. Visiems pažįstamas vaizdelis: vyras sugrįžo iš darbo, pavakarieniavo ir prigulė ant sofos. Šitas vaizdas moteris tiesiog siutina. Juk taip neteisinga!!!
Tačiau prieš pradedant karą, vertėtų iš pradžių išsiaiškinti, kas vyksta.
Mokslas jau seniai įrodė, kad net jeigu moteris yra ramybės būsenoje, jos smegenys atsijungia tik dešimčia procentų, likusios smegenų sritys dirba kaip dirbusios. Moterų smegenims dažniausiai trūksta serotonino, kuris blokuoja negatyvias emocijas ir užkerta kelią perdėtam smegenų aktyvumui. Būtent dėl to moters smegenys praktiškai neatsijungia.
Vyrų smegenys veikia kitaip. Ramybės būsenoje jos atsijungia 70-čia procentų, dėl to, jei vyras po darbo prigulė ant sofos, išjudinti jį labai problematiška. Smegenų aktyvumo sumažėjimas susijęs dar ir su tuo, kad vyras iškart po darbo vakarieniauja ir kraujas iš smegenų keliauja „aptarnauti” virškinimo proceso, dėl to vyro poilsis gali sklandžiai pereiti į snaudulį.
Dėl skirtingų smegenų veiklos mechanizmų, kuriuos mums sukūrė pati gamta, kaip tik ir kyla visi tie konfliktai: „jis nepadeda man gaminti vakarienės” arba „jis nenori užsiimti su vaikais”.
Smegenų veiklos skirtumai glaudžiai susiję su tūkstančius metų trukusia žmonių evoliucija. Vyras visada buvo medžiotojas. Išėjęs ryte ieškoti laimikio, kupinas energijos (ryte vyrams maksimaliai pakyla vyriško lytinio hormono testosterono lygis), jis negailėdamas eikvoja visas savo energijos atsargas medžioklei. Paskui visas išsekęs grįžta namo, sudrimba prie laužo ilsėtis.
Moteris evoliucionavo kitaip. Savo energiją ji eikvoja dalimis. Be to, moterys retai kada nutoldavo toliau nuo namų, jos energijos eikvojimas visada buvo minimalus. Moteris eikvoja energiją porcijomis ir paskirsto ją veiklai su iškart keliais objektais. Vyras tokio sugebėjimo neturi, jo smegenys planuoja tik vieną veiksmą vienam laiko vienetui. Būtent dėl to visiškai beprasmiška priekaištauti po darbo ant sofos besiilsinčiam vyrui. Žymiai produktyviau būtų konkrečiai planuoti būsimus darbus, pageidautina – raštiškai įvardinant konkrečias jo pareigas konkrečiais laiko momentais.
