Neseniai teko išgirsti nuomonę, kad pas psichologą besilankantiems žmonėms svarbiausias ne psichologo išsilavinimas, jo specifinės žinios, bet bendražmogiškas gebėjimas išklausyti, todėl psichologo darbą kuo puikiausiai gali atlikti ir geras draugas.
Pirmiausia, išsilavinimo nereikėtų priešinti gebėjimui išklausyti ir patarti – dažniausiai tai eina koja kojon. Žinoma, kai kurie draugai gali būti gabūs išklausyti, suprasti, jautriai ir šiltai reaguoti, tačiau psichologai turi žinių apie psichikos sutrikimus, išmano profesionalios pagalbos metodus, turi patirties sprendžiant panašius sunkumus. Puiku, jeigu žmogus turi kam pasipasakoti ir be psichologo, tačiau psichikos sveikatos sutrikimo paprastas pasikalbėjimas neišspręs.
Žmonės, kurie savo aplinkoje turi palaikančių artimųjų, draugų, taip pat lankosi psichologo kabinete. Sakykime, depresijos kamuojamas vyras, kurį partnerė išklauso, palaiko, kviečia kartu vaikščioti, sportuoti, padeda sveikai maitintis, tačiau nepaisant to sergančiajam trūksta įgūdžių identifikuoti ir spręsti savo vidines problemas – juk kai kurie žmonės menkai pažįsta save, mažai atsižvelgia į savo mintis, jausmus, troškimus, emocijas. Padėti žmogui geriau save pažinti – daug žinių ir patirties reikalaujantis darbas. Galime sakyti, kad psichologo darbas – ir mokslas, ir menas.
Psichologas savo profesinę patirtį neretai stiprina ir asmeninėje terapijoje, o taip vadinamos supervizijos, kur savo darbą aptaria su kitu patyrusiu psichologu – yra privalomos kiekvienam specialistui. Psichologo darbo ribas taip pat aiškiai apibrėžia profesinė etika – taisyklių rinkinys, skirtas tam, kad pagalbos besikreipiantis žmogus jaustųsi visiškai saugus. Etikos taisyklių paisymas yra psichologo profesionalumo ženklas. Visa tai – svarbūs argumentai, leidžiantys pokalbį su draugu atskirti nuo darbo su psichologu.
Jau nekalbant apie tai, kad psichologo santykį su klientu apibrėžia ribotas konsultacijos laikas bei psichologo gaunamas užmokestis. Ir net jei klientui norėtųsi tikėti besimezgančia bičiulyste su psichologu, visgi tokio draugiško buvimo reikėtų ieškoti bendrystėje su draugu – juk psichologas kas savaitę susitinka, pavyzdžiui, su 20 sunkumus patiriančių žmonių. Galų gale, tikrą draugystę sudaro ne vien pokalbiai, bet ir bendravimas platesne prasme – bendros veiklos, kelionės, sutampantys interesai.
Ir visgi, ateidami pas psichologą, neretai žmonės ieško draugo. Tai labai suprantama, kai kamuoja stiprus vienišumo jausmas, ir pokalbis su psichologu yra vienas iš nedaugelio kontaktų, kai apskritai galima patenkinti buvimo su kitu žmogumi poreikį, kurį turime kiekvienas. Tada kalbame, kodėl žmogus vienas – galbūt sunku būti santykiuose, gal netektys pastūmėjo užsisklęsti, o gal trūksta socialinių įgūdžių. Tokiu atveju kalbėdamasis su žmogumi psichologas padeda ne tik būti su savimi ramiau, bet problemą spręsti sistemiškai, iš esmės.
Kitas svarbus dalykas – klausydamas klientų pasidalijimų pastebiu, kad net ir jų turimi draugai dažnu atveju nemoka ar nenori išklausyti, bet skuba pasakoti apie save, todėl pertraukinėja, kalba ant viršaus. Jei liūdna – pataria neliūdėti, jei kamuoja nerimas – ragina nepergyventi. Tuo tarpu psichologas žmogaus klauso ir jį priima be išlygų, drąsina atsigręžti į save, gerbti savo išgyvenimus, jų jokiu būdu nenuneigti.
Psichologo kabinete žmonės atveria širdį, ir tam tikra prasme psichologas tampa jiems artimas. Iš tiesų geras tarpusavio supratimas su psichologu gali tapti pagalba atviriau ir drąsiau dalintis savo išgyvenimais. Ir visgi, psichologas draugystės pasiūlyti negali pirmiausia todėl, kad svarbiausias konsultacijos tikslas – padėti atėjusiajam. Tai bendravimas, visiškai orientuotas į kliento gerovę, kai abi pusės susitinka dėl vieno žmogaus.
Kartais psichologas gali dalintis savo patirtimi, jei tai susiję su kalbama tema ir gali būti naudinga klientui, tačiau ne daugiau. Būna, kad klientai psichologui draugiškai užsimena kreiptis, jeigu prireiktų jų profesinių paslaugų. Tačiau galime įsivaizduoti, kokius sunkumus tai galėtų sukelti. Pavyzdžiui, jeigu su kliento pagalba psichologas įsigytų prekę, kuri jam nepatiktų, arba klientas netinkamai atliktų remonto darbus psichologo namuose, o vėliau jie turėtų susitikti terapijoje. Galiausiai, jei psichologas bendrautų su kliento šeima, ir sužinotų tai, ko klientas nenorėtų atskleisti – visa tai neabejotinai atsilieptų konsultacijų kokybei. Ribos tarp kliento ir psichologo padeda sukurti tikrai saugią savęs tyrinėjimo ir pažinimo erdvę. Tai itin svarbi prielaida darbo su psichologu sėkmei.
Todėl atėjus pas psichologą svarbu nepamesti iš akių esminio tikslo – geresnio savęs pažinimo ir kamuojančių problemų sprendimo. Psichologas yra žmogus, galintis jums pagelbėti šioje savęs pažinimo ir sveikimo kelionėje, ir išmanantis, kaip tai padaryti. Jeigu jaučiate, kad reikia psichologo pagalbos – nepalikite savo sunkumų vien draugams, aplinkai, savieigai. Nesitikėkite, kad draugas atstos psichologą.
Parengė Antanas Mockus
