Konfliktas – tai ne tik pasiginčyti ir apsidrabstyti negatyvu, kaip dauguma tai tikriausiai supranta. Priešingai, konstruktyvus konfliktas – tai galimybė išsiaiškinti pašnekovų poreikius, nukreipti santykius progreso keliu.
Konfliktas – tai gėris ir būtinybė. Nepaisant to, daugelis žmonių konfliktų negali pakęsti. Tai ypač pasakytina apie tuos, kurie užaugo probleminėse šeimose.
Nereikia ilgai krapštytis pakaušio, kad pasidarytume išvadą, jog šeimose, gyvenančiose pagal scenarijų, kuriame konfliktus linkstama nutylėti, tie konfliktai vis tiek vyksta, tiesiog jie kaupiasi ilgesnį laiką kaip sniego kamuolys. Šeimos narių poreikiai neišsiaiškinami ir nepatenkinami. Dėl to tylėjimas, emocijų ignoravimas ir neigimas, minčių slėpimas suformuoja bendrą nesveiką psichologinę atmosferą.
Nutylint konfliktus, nuoskaudos ims kauptis, didės tarpusavio nesupratimas ir santykiai galiausiai suirs.
Negalima numoti ranka ir į tai, kad tik konflikto eigoje, dialogo, diskusijos ar ginčo metu įmanoma išsiaiškinti esamas problemas ir jas išspręsti. Kai problemos nutylimos, jos vis tiek kaupiasi. O paskui, visiškai „netikėtai”, santykiai atsiduria ant katastrofos slenksčio. Santuokos žlunga, vaikai nustoja bendrauti su tėvais.
Jeigu nustosime pagaliau bijoti konfliktų, ateityje išvengsime daugybės problemų. Būtent konfliktų dėka santykiai tampa sveikais, konstruktyviais ir atvirais.
Beje, mūsų kasdienės problemos iš tikrųjų gali būti gana paviršutiniškos ir maskuoti kažką daug rimtesnio. Ir tik nuoširdus, atviras pokalbis gali tą „kažką” ištraukti į paviršių.
Jeigu santykiuose galite atvirai išdėstyti apie savo mintis, išreikšti emocijas, nepasitenkinimą – tai labai naudinga jūsų psichologinei ir emocinei sveikatai. Tiesiog reikia iš anksto susitaikyti su faktu, kad partneriai vienoje ar keliose sferose gali nesutarti, ir kad tai yra visiškai normalu. Konfliktas – normalu. Svarbiausia, kad tai pasibaigtų sėkminga kompromiso paieška.