Aš noriu, kad jis…

„Aš noriu, kad jis mane mylėtų!” – klasikinis prašymas, su kuriuo kreipiamės į likimą, psichologus ir apskritai į visus ir viską aplinkui. Mes atkakliai kartojame šį prašymą vis iš naujo ir iš naujo, tačiau nieko kažkodėl neatsitinka, nors, atrodytų, čia viskas absoliučiai aišku. Mes stengiamės būti gerais, tačiau tai mums nepadeda.

Daug kam atrodo, kad meilę galima gauti mainais už pinigus, seksą, paslaugas ar netgi savo gyvenimą. Tačiau aš nepažįstu nė vieno žmogaus, kuriam tai būtų pavykę.

Susikoncentruodami į kitą žmogų, mes pamirštame save, pamirštame, kad būti mylimu – tai mūsų ir tik mūsų poreikis. Ir tasai poreikis – mūsų viduje. Širdyje, kūne, jausmuose. Gerai įsiklausius, jį galima pajausti vos ne fiziškai. O jeigu tai – mūsų viduje, vadinasi būtent mes patys galime su tuo poreikiu kažką padaryti.

Mes ne tiek norime, kad mus mylėtų, kiek norime būti mylimais, svarbiais ir trokštamais kitam žmogui, kuris mums patiems taipogi yra svarbus ir trokštamas. Mes norime jausti būtent tai. Jausti visu kūnu. Norime abipusės meilės, sąžiningų ir lygių santykių.

Ir kai savo dėmesį nuo „aš noriu, kad jis…” perkeliame į „Aš noriu, kad aš…” – kažkas staiga pasikeičia, atsiveria nauji horizontai.

Jei noriu būti mylima – ieškau tų, kurie mane mylės, stengiuosi atverti jiems savo širdį.

Nustoju kaulyti meilės ten, kur jos neduoda ir atsigręžiu į tą pusę, kur ji dalinama.

Aš apverkiu prarastas iliuzijas ir pagaliau suvokiu, kad visi mano poreikiai gyvena mano viduje. Aš lieku jautria ir pažeidžiama. Nustoju manipuliuoti. Ir aš dabar noriu, kad aš…

O jeigu taip, tai einu ir darau. Įsidrąsinu, bandau, mėginu, gaunu įvairius rezultatus. Krentu, atsistoju ant kojų ir einu toliau. Aš myliu, nes aš noriu mylėti ir būti mylima.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *