Kai kurie žmonės santykiuose naudoja sunkiai atpažįstamą emocinės prievartos formą – kito nuvertinimą, kuris kartu su priekaištais naikina ir patį mėgėją nuvertinti, ir tuos, kurie atsiduria jo artimoje aplinkoje.

Priekaištais siekiama sukelti kaltės jausmą, o nuvertinu – gėdą. Kai mums priekaištauja, mes pasijuntame esantys blogi, kad darome kažką negerai.

O nuvertinimo pagrindą visada sudaro tam tikras vertinimo sprendimas arba palyginimas su kažkuo geresniu. Nuvertinimas visada sukelia jausmą, kad tampate menkesni, nei esate. Jums pasidaro gėda, kad esate tokie, kokie esate, ir norite gauti geresnį pažymį ar pelnyti pagyrimą. Tačiau santykiuose jūs vėl gaunate blogą pažymį iš artimo, reikšmingo žmogaus. Jums nuolat pranešama, kad jūs nesiekiate jus vertinančio asmens lūkesčių.

Kodėl vienas partneris nuvertina kitą?

Kritika ir yra nuvertinimas. Kritiškos pastabos – gana populiari nuvertinimo forma, kurią dauguma tėvų naudoja vaikų auklėjime ir kurią vėliau tie suaugę vaikai perkelia į savo santykius su partneriu. Po kritinės pastabos galite gauti patarimą, kaip jums reikia elgtis, nors patarimo jūs neprašėte.

Nuvertinimo tikslas – priversti jus pasijusti visiška menkysta, nieko nesugebančiu, kvailu, prie gyvenimo neprisitaikiusiu žmogumi.

Nuvertinantis žmogus įteigia jums, kad jūs netinkamas savarankiškam gyvenimui. Tai gali būti nesąmoninga manipuliacija. Veikiausiai partneris taip elgiasi

todėl, kad jūs niekur nedingtumėte ir vis labiau priklausytumėte nuo jo ir jo nuomonės. Sumažindamas jus nuvertinimo būdu, jis iškelia savo reikšmę jūsų akyse ir paaukština savo statusą jūsų menkame fone.

Tokiam partneriui sunku pripažinti, kad jeigu jūs patikėsite savimi ir išsiveršite iš jo nuvertinimo spąstų, tai galite ištiesti sparnus ir nuskristi į dangų. Jis to labai bijo. Jis daro viską, kad manipuliuodamas jumis galėtų laikyti jus už trumpo pavadėlio. Juk logika turėtų byloti priešingai: jeigu jūs tokia bloga, tai kodėl jis pakenčia jus ir nepameta?

Tai naciziškas mechanizmas, kai nuvertintojas gauna dar daugiau naudos, šalia galimybės neprarasti jūsų. Iš tikrųjų toks partneris labai nepasitiki savimi, turi žemą savivertę, kurią stengiasi pakelti, pažemindamas jus.

Tokiam žmogui reikalingi ne santykiai su jumis, o jo didenybės pojūtis kitų žmonių fone. Ir jeigu jūs kuriuo nors momentu užsuksite jo pagyrų ir ditirambų savo adresu čiaupą, tai iškart pajusite, kaip sustiprėjo jūsų nuvertinimas ir pažeminimas.

Toks partneris visada bus išalkęs pagyrų ir dėkingumo. Jeigu jų negaus tiesiogiai, tai vis tiek pasiims nuvertindamas jus. Tai yra, nuvertindamas jus, jis giria ir aukština save. Taip jis stiprina savo reikšmingumo jausmą.

Psichologai pastebi, kad moterys daugiau naudojasi priekaištais, o vyrai – nuvertinimu. Ir vienas, ir kitas dalykas yra emocinės prievartos forma, kuri žlugdo santykius.

Dirbti su nuvertinimo fenomenu reikia taip pat kaip ir su priekaištais.

1. Nuvertinimą visada galima pakeisti prašymu arba klausimu.

2. Nuvertinimas vyksta ten, kur yra nepatenkintas pripažinimo poreikis. Jeigu jūs su partneriu bendraujate tokiu būdu, tai paprašykite vienas kito dažniau girti ir dėkoti.

3. Legalizuokite praradimo baimę poroje. Pasikalbėkite vienas su kitu apie tai, kiek bijote prarasti santykius ir kaip panaudojate praradimo baimę dėl savo poreikių patenkinimo.

4. Aptarkite faktą, kad jūsų santykiuose vyksta emocinė prievarta, kurios tikslas sugėdinti.

5. Išmokite bendrauti „Aš–pranešimų“ forma ir atsisakykite „Tu–pranešimų“ formos. Kai tik išgirstate nuvertinimą, sustabdykite žodžiais: „Man nemalonios tavo šnekos. Jei tau dabar ko nors reikia, paprašyk manęs“.

6. Kovą prieš nuvertinimą pradėkite suvokdami, kad su tuo jau susidūrėte vaikystėje, kad jūsų tėvai naudojo tokius auklėjimo metodus. Jie nežinojo, kad padarys jums žalą.

7. Jeigu patiems savarankiškai nepavyksta atsikratyti nuvertinimo, kreipkitės pagalbos į šeimos santykių psichologą.