Mus veikia viskas, su kuo mes identifikuojame savo Aš. Atsiribojimo metodas, pagrįstas senuoju indų filosofiniu mokymu , padeda atskirti savo tikrąjį Aš nuo per kraštus besiveržiančių emocijų, įkyrių minčių, nepatinkančių vaidmenų, kurių tenka imtis , ir įvertinti situaciją pašalinio stebėtojo akimis bei surasti optimaliausią išeitį.
Įsitaisykite patogiai, atsipalaiduokite, kelis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Po to lėtai ir įsigilindami pasakykite sau:
Aš turiu kūną, bet Aš nesu kūnas.
„Mano kūnas gali būti įvairiose būsenose: būti sveikas ar sergantis, pailsėjęs ar nuvargęs. Tačiau jis neturi nieko bendra su mano tikruoju Aš. Aš žiūriu į savo kūną kaip į brangų instrumentą. Jis suteikia man galimybę veikti išoriniame pasaulyje. Bet tai – tik instrumentas. Aš elgiuosi su gerai, stengiuosi tausoti jį ir duoti jam viską, ko reikia, kad jis ilgiau tarnautų ir būtų sveikas. Ir vis dėlto jis nėra Aš. Aš turiu kūną, bet Aš nesu kūnas.“
Dabar užmerkite akis ir pakartokite sau mintyse pagrindinius teiginius. Susikoncentruokite į svarbiausiąjį: „Aš turiu kūną, bet Aš nesu kūnas“. Pasistenkite įtvirtinti tai savo sąmonėje. Atsimerkite ir tokia pat seka įveikite kitus du etapus.
Aš patiriu emocijas, bet Aš nesu emocijos.
„Mano jausmai būna įvairūs, jie gali nuolat keistis. Vieną emociją gali staiga pakeisti jos priešingybė. Meilė gali virsti neapykanta, ramybė – pykčiu, džiaugsmu ar liūdesiu. Tačiau tuo metu mano tikrasis Aš lieka nepakitęs. Aš visada esu Aš. Nors pykčio banga gali kuriam laikui užtemdyti mane, aš žinau, kad ji praeis, nes aš nesu tas pyktis. Aš sugebu stebėti savo emocijas ir suprasti jų ištakas, tai reiškia, kad galiu išmokti kontroliuoti ir valdyti jas. Aš jaučiu emocijas, bet Aš nesu emocijos.
Aš turiu protą, bet Aš nesu protas.
„Mano protas yra pažinimo ir išraiškos priemonė, bet jis nėra mano esmė. Įgydamas naujų žinių ir patirties jis be perstojo vystosi. Kartais mano protas atsisako paklusti man, todėl jis negali būti mano tikrasis Aš. Išorinio ir vidinio pasaulio atžvilgiu tai yra mano pažinimo organas, bet ne tikrasis Aš. Aš turiu protą, bet Aš nesu protas.“
Dabar prasideda atsiribojimo etapas. Pakartokite lėtai ir gerai įsigilindami:
„Atskyręs savąjį Aš nuo pojūčių, emocijų, minčių, aš pripažįstu ir tvirtinu, kad Aš – tai absoliučios sąmonės centras, Aš – tai valios centras, sugebantis stebėti ir pajungti sau visus psichologinius procesus, savo kūną, taip pat valdyti juos.“
Sukoncentruokite dėmesį į pagrindinį teiginį: „Aš – tai absoliučios sąmonės ir valios centras.“ Pasistenkite, kuo labiau įsigilinti į šią minti ir įsisąmoninti ją.
Įgudę atlikti šį pratimą gali jį supaprastinti. Pavyzdžiui, galima greitai pereiti atsiribojimo etapus ir susikoncentruoti į pagrindines mintis.
Aš turiu kūną, bet Aš nesu kūnas. Aš patiriu emocijas, bet Aš nesu emocijos. Aš turiu protą, bet Aš nesu protas.
Svarbiausia užduotis – išsiugdyti sugebėjimą greitai atsiriboti ir kurį laiką pabūti susikoncentravus į savo tikrąjį Aš. Įsidėmėkite, kad mes galime numaldyti, kontroliuoti ir panaudoti viską, su kuo mes savęs netapatiname.
