Bioritmai turi derėti su išorinio pasaulio ritmu

Žmonės, kaip ir gyvūnai, gyvena pagal dienos ir nakties ciklą. Šis ciklas turi savotišką kopiją žmogaus kūne. Kažkada šie esminiai ritmai įsirėžė į žmogaus smegenis tam, kad galėtume lengviau prisitaikyti prie gamtos.

Kaip smegenys kontroliuoja šią šviesos veikiamą sistemą? Šviesa dirgina tam tikras akies nervų ląsteles, kurios nustato natūralios šviesos intensyvumą. Per ląsteles informaciją gauna smegenys, kurios tarsi informuoja kitas kūno sistemas, kaip elgtis – suaktyvėti ar ne. Esminė šios sistemos ypatybė yra ta, kad procese dalyvauja ir bendradarbiauja kelios kūne esančios sistemos.

Žmogaus biologinis laikrodis yra nustatytas 24 valandų, kitaip dar vadinamam cirkadiniui arba paros ritmui.

Įvairios studijos įrodė, kad žmogus tiek fiziškai, tiek psichologiškai jaučiasi geriausiai tada, kai jo vidiniai bioritmai dera su išorinio pasaulio ritmu. Pavyzdžiui, jei žmonės sujaukia savo miego režimą, jie jaučiasi prastai, kenčia nuo nuotaikos svyravimų, sumažėja jų budrumas bei koncentracija, suprastėja atmintis, pavestas sudėtingas užduotis tampa sunkiau atlikti nei anksčiau, rašoma psychologytoday.com.

Mažėja pasitikėjimas savimi, individui tampa sudėtinga rišliai ir aiškiai reikšti mintis. Sutrinka ne tik psichologinė, bet ir fizinė žmogaus būklė. Imuninė sistema sutrinka ir būna pasiruošusi kovoti su tokiomis ligomis kaip peršalimas ar gripas. Pakinta hormonų pusiausvyra, atsiranda skrandžio skausmai. Tai bene dažniausi negalavimai, kuriais skundžiasi žmonės, dirbantys pamaininį darbą. Be to, neretai juos kamuoja nemiga.

Dauguma pagrindinių žmogaus kūno sistemų dirba cirkadiniu ritmu. Širdies ir kraujagyslių, kūno temperatūra, medžiagų apykaita, kepenų bei inkstų veikla pagrįsta šiuo ritmu.

Vis daugiau žmonių nekreipia dėmesio į natūralius biologinius ritmus, savotiškai ignoruoja miegą. Pasak Mičigano universiteto miego ekspertės dr. Roseanne Armitage, kuo mažiau žmonės miega, tuo dažniau jie linkę į depresiją. Miego sutrikimų didėjimas lyginamas su ženkliu klinikinės depresijos atvejų dažnėjimu.

Kiti, trumpesni žmogaus kūno ritmai, vadinami ultradianiais ritmais. Bene geriausiai žinomas tokio ritmo pavyzdys – sapnų ciklai miegant. Tyrinėtojai seniai pastebėjo, kad žmogaus miegą sudaro keletas ciklų, kuriems praėjus individas pasiekia sapnų būseną REM. Per naktį žmogus patiria maždaug penkis REM ciklus. Sutrukdžius šiuos miego ritmus, žmogus gali pajusti nuotaikos svyravimus, kartais tai veda depresijos link.

Pasak dr. R. Armitage, žmogaus kūnas yra užprogramuotas dirbti 90 minučių ciklais. Kas 90 minučių individas turėtų padaryti protinę pertraukėlę, nes to nepadarius, koncentracija, atmintis, gebėjimas mokytis ima silpti.

Paisydamas savo bioritmų, žmogus pasiekia daugiau. Nesuderinus savo gyvenimo ritmo su natūraliais kūno cirkadiniais bei ultradianiniais ritmais, visam kūnui gresia stresas. Patikimiausias būdas nustatyti biologinį laikrodį, įsijungti anksti ryte kiek įmanoma natūralesnę šviesą. Patartina vengti ryškios šviesos bei nedirbti kompiuteriu vakare.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *