Jeigu aš galiu ir pati viską padaryti, tai kam man reikalingas vyras? – kartais klausia neypatingai subrendusios merginos ar moterys. Ir tai išties labai svarbus klausimas, verčiantis susimąstyti.
Santykiai – ne tik būti kartu dėl kažko ir kažkokiu tikslu, santykiai – tai dar ir energijos mainai tarp dviejų žmonių, balansas, ir nėra nieko natūralesnio už norą duoti ir gauti.
Santykiai gali būti įvairūs – vaikai-tėvai, draugystė, partnerystė. Jie labai skiriasi vienas nuo kito.
Vaikų ir tėvų santykiai: tėvai duoda vaikui daugiau, neišrašinėja už suteiktas paslaugas sąskaitų ir nieko nelaukia mainais; tėvai savarankiškai, patys asmeniškai priima sprendimus; suaugęs žmogus investuoja į vaiką, nefiksuodamas savo investicijų į skolų knygą; myli, rūpinasi, maitina savo vaiką tiesiog iš meilės jam.
Yra vaikų, kurie viso to negavo, ir kai kai užauga, jie ieško savo gerų tėvų partneriuose. Tai skamba maždaug taip: „Man reikia žmogaus, kuris mane pamaitintų ir palaikytų, ir tas žmogus, kurį pasirinkau, privalo visa tai duoti. Aš dėsiu visas pastangas, kad visa tai iš jo gaučiau”.
Suaugęs žmogus su deficitą jaučiančiu vaiku savo viduje stengiasi įtikti, nusipelnyti, būti kaprizingu, priversti, kad kitas jį mylėtų, kad užpildytų jo skausmingą, vaikystėje patirtą deficitą. O jeigu nepavyksta, žmogus dažniausiai partnerį palieka ir eina ieškoti kitos aukos.
O štai partneriški (brandūs suaugusių žmonių) santykiai – tai energijos mainai, vykstantys absoliučiai savanoriškais pagrindais. Niekas iš kito žmogaus nieko nesitiki ir nereikalauja. Partneriai su malonumu vienas kitam dovanoja tiek, kiek gali ir pajėgia, o ne tiek iš jų reikalaujama. Antroji pusė tai priima su tokiu pat malonumu. Tai vyksta natūraliai, be įtampos, nuoskaudų ir pretenzijų.
Norint išeiti iš tėvų-vaikų santykių modelio, svarbu jaustis atskira asmenybe ir matyti kitą žmogų kaip lygiai tokią pat atskirą asmenybę. Būtina žinoti ir suprasti savo poreikius, mokėti juos patenkinti savarankiškai, netenkinant jų kito žmogaus sąskaita. Suaugęs ir subrendęs žmogus turi išsiugdęs gebėjimą priimti kito žmogaus kitoniškumą. Būti atviru ir tuo pačiu metu sugebančiu neįžeisti savęs ir kito.
Brandūs dviejų suaugusių žmonių santykiai – tai pasirinkimas ir sprendimai likti kartu, kasdieniai ir absoliučiai savanoriški. Kai jaučiama pagarba partneriui su visu jo gyvenimu. Tokių porų narių širdys turi būti išvalytos nuo visko, kas nėra meilė.
