Emocinė įtampa. Kaip neperdegti

Kartais norisi sprogti, išleisti emocijas, tiesiog pasakyti viską, ką manote apie viršininką, vyrą, žmoną, vaikus, kaimynus ir kitus žmones su kuriais tenka bendrauti. Bet negalima. Yra padorumo normos, auklėjimas, o viršininkas tiesiog nesupras tokio elgesio. Emocinė įtampa auga. Ką daryti, kad neperdegtumėte nuo ramybės neduodančių jausmų?

Norėdami sumažinti emocinę įtampą, pasinaudokite šiomis strategijomis ir metodais.

1. Skaidymo ir mažinimo strategija.

Visą savo dėmesį sutelkite į smulkias kokio nors jums svarbaus reikalo ar situacijos detales, atsiribokite nuo rezultato svarbos.

Vienu kąsniu praryti dramblį neįmanoma, o dalimis ir pamažu – įmanoma. Koncentravimasis į smulkias detales sumažina situacijos reikšmingumą pakankamai, kad dėl jos nesukiltų labai stiprios emocijos. Ir tuo pačiu, žinoma, naudinga visgi prisiminti apie pagrindinį ir bendrą tikslą, kad nebūtų susipainiota detalėse. Skaidymo ir mažinimo strategija leidžia nukreipti dėmesį, o tai padeda sumažinti emocinę įtampą. Pavyzdžiui, vyrams viso šiukšlino buto tvarkymas – siaubingas ir nesibaigiantis darbas, o štai susitvarkyti bent savo stalą yra visai įmanoma. Ir viskas – tvarkymasis pradėtas.

2. Reikšmingumo sumažinimas.

“Viskas nublanksta prieš pasaulinę revoliuciją”, – taip sakydavo revoliucijos dalyviai, tvirtai išsilaikydavę revoliucinės kovos sunkumų ir netekčių akivaizdoje. Versle galima svarstyti taip. Projektas, dėl kurio taip išgyvenate, yra kur kas mažesnis nei visos įmonės projektai. Tą jau yra darę kiti, jiems viskas pavyko, vadinasi, pavyks ir jums.

Į mano pažįstamą psichoterapeutą kreipėsi nėščia panelė, besiskundžianti psichoze, ir pareiškė, kad atsisako gimdyti, nes ji viską išmatavo. Esą vaisius didelis, o Ten – labai maža skylutė, vadinasi, būtent dėl to ji pagimdyti niekaip negalės. Psichoterapeutas aiškiai ir tvirtai pasakė: visos gimdo, tai svarbiausias moters gyvenimo įvykis. Panelė apsidžiaugė: “Na, jei jau gimdo visos…” Psichozė baigėsi, emocinės įtampos nebeliko.

3. Apibrėžtumo nustatymas.

Dažnai nerimas kyla dėl to, kad sprendimui priimti nepakanka informacijos.

Gaukite būtiną informaciją, atraskite reikiamus resursus neapibrėžtumui pašalinti. Žinojimas – jėga ir ramybė, jei situacija yra suprantama, rezultatas prognozuojamas, veiklos variantai numatyti.

4. Daugelio priimtinų rezultatų modeliavimas.

Numatykite visus galimus jūsų veiklos rezultatus ar situacijos baigtis. Atraskite šiuos variantuose teigiamų pusių. Kažkurie variantai tenkins labiau, kažkurie mažiau, tačiau bet kokiu atveju geriau būti pasiruošus skirtingiems variantams – iš anksto žinoti, kaip maksimaliai efektyviai išnaudoti kiekvieną rezultatą.

5. Sprendimo priėmimo, situacijos išsiaiškinimo atidėjimas (jei tai įmanoma).

Galimybė atidėti veiklą mažina emocinę įtampą, suteikia galimybę atsipalaiduoti, perjungti dėmesį kitai veiklai, mažina nervingumą, atsiradusį dėl poreikio veikti greitai ir skubiai.

6. Fizinis krūvis.

Taip jau žmonės surėdyti, kad jiems sunku išgyventi kažkokias emocijas, kuomet reikia intensyviai dirbti fizinį darbą. Emocinė įtampa mažėja intensyviai plaukiojant, lankantis pirtyje, bėgiojant. Bet koks fizinis aktyvumas padeda ataušinti emocijas, suteikia mums stabilumo.

Pavyzdžiui, kaime, kur sunkus fizinis darbas prasideda 4 valandą ryto ir baigiasi su saulėlydžiu, žmonės yra emociškai atsparesni nei miestiečiai. Jiems nėra kada nervintis, juk reikia dirbti.

7. Rašytinis situacijos ir emocinių išgyvenimų priežasčių fiksavimas.

Būna sunku popieriuje išreikšti savo būseną, tačiau tai yra efektyvus būdas sumažinti emocinę įtampą. Tai, kas yra galvoje vaizdinių, garsų ir pojūčių pavidalu, neapibūdinta žodžiais, neturi tikslaus pavadinimo. Popieriuje parašę savo būseną, aiškiai suformuluosite, ką jaučiate tą akimirką. Probleminės situacijos suvokimas ir formulavimas mažina emocinės įtampos lygį.

8. Humoras ir darbas su neigiamomis emocijomis.

Humoras – neigiamų emocijų naikintojas.

Viskas, kas tampa juokinga, liaujasi būti pavojinga. Pavydas, neištikimybė, meilė, verslas – kiek apie tai prirašyta tragedijų! Ir tiek pat komedijų sutaiko žmones su realybe, kai mes pasijuokiame iš pavydo, neištikimybės, meilės, verslo (dažniau – kitų žmonių). Humoras yra užkrečiamas, o linksmas bendravimas suartina ir padeda per gyvenimą eiti lengvai, su šypsena, švenčiant kiekvieną dieną, kuriant sau teigiamas emocijas.

Naudinga žinoti anekdotų, aforizmų, kurie tiktų jums aktualiais gyvenimo atvejais. Ir ne šiaip žinoti, o susieti juos su gyvenimo situacijomis taip, kad jie būtų „į temą“. Galima tiesiog susikurti jums patinkančių teigiamų anekdotų bei aforizmų rinkinį, jie bus tarsi konkrečių situacijų metaforos.

Iš ko nors pasijuokti, reiškia, tai nuvertinti, sumažinti sunkių išgyvenimų reikšmingumą. Net paprastas 5 minučių šypsenos išlaikymas padės pakelti nuotaiką. Žmonės sako: “Pabandyk būti mandagus, vėliau priprasi”. Galima sakyti ir taip: „Pabandyk šypsotis, vėliau priprasi prie geros nuotaikos“.

9. Išgyvenimų pavertimas absurdu, pavyzdžiui, jų padidinimas arba sumažinimas, sušvelninimas.

Emocijos pasižymi savita dinamika, todėl naudinga eksperimentuoti ir padidinti išgyvenimus arba juos sumažinti, bei stebėti, kaip keičiasi emocinė būklė. Pavyzdžiui, jei nerimaujate dėl būsimų derybų, įsivaizduokite, kad tai aukščiausio lygio problema, kur kas rimtesnė nei badas Afrikoje, karai, pasaulinis atšilimas.

Juk jei derybos vyks ne taip, kaip reikia, saulė nebekils rytuose, prasidės žemės drebėjimai, gyvenimas sustos.

O galima ir sumažinti. Derybos – tai niekinga jūsų didelio gyvenimo dalis, kiek metų nugyvenote nepriklausomai nuo kažkokių tai derybų rezultatų, tiek ir toliau gyvensite, tai yra tiesiog viena akimirka nesibaigiančiame žmonių bendravimo procese, tai argi ji gali būti svarbi?

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *