Emocinis nuovargis poroje: kaip išgyventi?

Susitikus dviem žmonėms ir tarp jų įsižiebus aistrai atrodo, kad viskas yra įmanoma, pasiekiama, įveikiama – taip pat ir partnerio trūkumai. Jo silpnybės ir kaprizai atrodo „mieli“, jo nusivylimai ir isterijos – tiesiog akimirksnį trunkantys raibuliukai jūsų nuostabios meilės ežero veidrodžio paviršiuje.

Bet praeina metai ar dveji ir tie patys susierzinimo, neigiamų emocijų, žmogaus vidinio pasaulio sunkumų momentai staiga pradeda atrodyti nepakeliama našta, Tai – emocinis nuovargis.

Pats ankstyviausias ir pirmasis jo atsiradimo tarpusavio santykiuose etapas prasideda po vienerių-dvejų bendro gyvenimo metų. Ir kuo ilgiau žmonės gyvena kartu, tuo stipresni būna kartkartėmis pasikartojantys šio nuovargio priepuoliai. Ar yra šiuo atveju padėti galinčių vaistų, ar galima to išvengti?

SAVIUGDA IR TOBULĖJIMAS - paprastai apie psichologiją ir saviugdą

Atsakysime vienareikšmiškai – ne. Išvengti negalima, bet galima išgyventi. Taigi išsiaiškinkime, kokia yra šio reiškinio esmė. Pastebėjote, kad megztukas, kuris kadaise jums taip patiko, po metų dėvėjimo pabodo?

Ir vėl stovite priešais savo drabužių spintą su taip pažįstama išraiška – nėra ką rengtis. O megztukas vis dar kabo ten pat, atrodo puikiai, yra patogus, neišsitampęs, nenutrintas. Bet nedžiugina. Todėl jis tiesiog nusibodo. Deja, taip pat pabosta ir santykiai.

Jei anksčiau partnerio trūkumai atrodė pakenčiami, tai po kurio laiko jau vargiai galite pakęsti jo kasdienį inkštimą dėl savo viršininkų ir nuobodulio darbe, dėl nemalonių kolegų. Jūs jau netgi nebesugebate normaliai reaguoti į jo skundus dėl galvos skausmo. „Išgerk tabletę“ – piktai suurzgiate ir pasitraukiate iš jo regėjimo lauko. Priežastis paprasta: „kasdien vis tas pats ir tas pats“.

Emocijos kyla dėl įvairių priežasčių, bet štai reagavimo schema dažniausiai yra viena ir priklauso nuo charakterio bei temperamento.

Pas porų konsultantą atėjo pora su tokia problema: žmona yra iš prigimties lengvai įsiplieskianti, impulsyvi, bet lygiai taip pat lengvai ir nurimsta, pamiršta kai, kas tapo vidinio sukrėtimo priežastimi. Vyro temperamentas yra visiškai kitoks: jis lėtai perpranta visus žmonos pergyvenimus, bet juos perpratęs ilgai negali nusiraminti. O ji tuo metu jau būna pamiršusi dėl ko apskritai buvo kilęs barnis ir reikalauja vyro dėmesio jau dėl kitiems – teigiamiems – įspūdžiams.

Jis tiesiog nespėja paskui ją. Dėl to po pusantrų bendro gyvenimo metų jis norėjo su žmona matytis kuo rečiau – pavargo nuo nuolatinio emocinio spaudimo. O ji piktinosi: „Na kaip gi galima tokius plepalus imti taip giliai į širdį?“. Pirmas konsultanto jai užduotas klausimas buvo toks: „O jus kada nors anksčiau sakėte, įspėjote vyrą iš anksto apie tai, kaip pati visa tai suvokiate?“. Paaiškėjo, kad ne. Ir paaiškėjo tik per konsultaciją.

Retai tepasitaiko porų, kurių nekankina emocinis nuovargis. Jų paslaptis paprasta: jos intuityviai atranda problemų sprendimo būdų – moka laiku nutylėti, nereaguoti į tai, į ką reaguoti nereikia, apie ką įspėti iš anksto, o svarbiausia – jie nestovi vietoje, jie vystosi. Kiekvienas atskirai ir abu kartu.

Išvengti „santykių nuovargio“ praktiškai neįmanoma, jei visą laiką gyvenate kartu ir nė trumpam neišsiskiriate.

Kaip išvengti emocinio nuovargio?

Štai keletas taisyklių, kurios padės išvengti „aštrių kampų“ ir ilgus metus šeimoje išsaugoti normalią atmosferą.

1. Suteikite partneriui galimybę įžvelgti savo reakcijas iš anksto, nelaukiant, kol kils problema. Tam visai nereikia būti psichologu. Pakanka pastabumo. Jei esate impulsyvi, greitai įsiplieskianti, bet greitai ir „atauštanti“, paaiškinkite tai savo partneriui.

Padėkite jam išsiaiškinti, kas jums yra tiesiog emocijų protrūkis, o kas – rimta problema, reikalaujanti sprendimo. Jei esate linkus be galo ir be krašto „maigyti“ vis tas pačias problemas – atraskite savyje stiprybės prisipažinti apie tai ne tik sau.

Prisiminkite: negalite be paliovos eksploatuoti savo partnerio kaip „kanalizacijos“ savo emocijų srautui.

2. Neretai po kiekvieno ginčo partneriai sugeba priimti išvadas, kad santykiai yra „be perspektyvų“ ir emocijų įkarštyje vos nepradeda krautis lagaminų. Tačiau jau po dienos problema būna išsprendžiama ir visi pamiršta grasinimus „išsiskirti visiems laikams“.

Mokykitės laikytis 48 valandų taisyklės. Jei per šį laiko tarpą ginčas nesibaigė – vadinasi, jį galima vadinti rimtu ir atitinkamai jį vertinti. O kol nepraėjo dvi paros, nepriiminėkite jokių rimtų išvadų ir nesiskirkite. Mokykitės laukti.

3. Reaguoti reikia ne visada. Neretai vyrai prisipažįsta, kad pats geriausias reakcijos į jų problemas būdas – reakcijos nebuvimas. O moterys kartais jausdamos, kad ne viskas yra idealiai gerai, pradeda kamantinėti, audringai reaguoti į blogą vyro nuotaiką, puola į melancholiją. Retkarčiais ir vyrai pakimba ant to paties kabliuko: nors tam visai nėra rimtos priežasties, jie sienomis lipa dėl kiekvieno žmonos nuotaikos pasikeitimo. Tokios emocinės reakcijos priežastis gali būti ir egoizmas: pavyzdžiui, jūsų nuotaika gera, o partneris namo grįžo visas surūgęs ir nesugeba pasidalinti tuo, kas jį graužia.

Vadinasi, vakarą praleiskite viena, be jo rezonanso. Ir nesikiškite į jo dvasinius procesus – jei jis bus ramus dėl jūsų, tai greičiau išspręs savo problemas. Jūs galite pasiūlyti pagalbą, bet tai visai ne tas pats, kaip „pasidalinti“ jo niūrumo priepuoliu suirztant ar apsiverkiant pačiai.

4. Keiskitės, vystykitės – ir kartu, ir individualiai. Tai – pats geriausias būdas išvengti emocinio nuovargio.

Tam pačiam porų konsultantui teko stebėti tokį atvejį: pora kartu pragyveno 12 metų ir vyras pateikė skyrybų prašymą. Pradėjus aiškintis tokio sprendimo priežastis, jis stengėsi viską išdėstyti, o pabaigai pridūrė: „Iš esmės į daugelį išvardintų dalykų aš stengiausi užmerkti akis.

Bet yra toks dalykas, kuris mane erzina ir iš proto varo labiau nei visa kita: mano žmona per visus tuos metus vos ne kasdien man pasakoja kaip daug blogo jai padarė jos motina, kaip labai ir ne be pagrindo ji pyksta ant savo mamos, kaip jos nekenčia. Daugiau nebegaliu to girdėti ir nesiruošiu su tuo taikstytis“.

Problemas spręskite, o ne „maigykite“ jas kiekvieną dieną. Nėra padėties be išeities. Žmogus, kuris per metus ar dvejus nė per nago juodymą nesugeba priartėti prie savo vidinių problemų sprendimo gali sukelti savo partnerio suirzimą. Jau nekalbant apie ilgesnius bendro gyvenimo laiko tarpus.

Pasistenkite kaip nors kitaip įvertinti savo sunkumus, įsiklausykite į partnerio nuomonę. Galų gale, kitas žmogus mums be kita ko duodamas ir tam, kad padėtų į save pažvelgti iš šono.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *