Ar pyktis užgožia kitus jūsų jausmus? Ar draugai ir šeima jums nusileidžia, nes žino, kad supyksite dėl smulkmenų? Laikas suvokti, ar turite problemų su savo temperamentu.
Kai galvojate apie nesusivaldančius žmones, veikiausiai atsimenate Naomi Campbell ar Russello Crowe‘o tipo įniršio priepuolius. Tačiau pyktis – ne vien tai. Pyktis – tai ir tokia kalba bei elgesys, kuris verčia kitus pasijusti nejaukiai, daryti tai, ką jie nenori daryti, rašo handbag.com.
Pyktis – natūralus žmogaus jausmas, dalis mūsų apsaugos mechanizmo. Tai ginklas nuo mūsų baimių ir nesaugumo jausmo. Jis buvo labai pravartus medžiotojų ir rinkėjų eroje, tačiau dabar visai netinkamas – didžiausi mūsų laukiantys iššūkiai yra ne fiziniai, o emociniai.
Taigi ką daryti? Pirmiausia reikia išsiaiškinti savo pykčio priežastis. Jei verčiate žmones kažką daryti, esate nepatenkintas, darote emocinį spaudimą, veikiausiai baiminatės, kad kitaip jūsų neišgirs (pyktis dažnai maskuoja kitas emocijas)
Užsirašinėkite, kas jus išvedė iš pusiausvyros – tai jums padės išsiaiškinti priežastis, lemiančias pykčio protrūkius. Nustebsite, ką galite sužinoti apie save.
Vis dėlto tai gali būti ilgas kelias. Naudingiau išmokti bendrauti ir bendradarbiauti su kitais. Gauti tai, ko norima, labai patrauklu; prie to priprantama. Tačiau juk jūs suaugęs žmogus, o ne dvejų metų bamblys, viską išsireikalaujantis rėkimu.
Dažnai problemos dėl pykčio atsiranda, nes, tiesą sakant, leidžiame joms atsirasti. O dėl savo pykčio priepuolių kaltinti kažką, pavyzdžiui, ugningą keltų ar Lotynų Amerikos temperamentą, yra atsiprašymas, bet ne pasiteisinimas.
Nuspręskite kartą ir visiems laikams ištrūkti iš užburto pykčio rato. Kartais jus gali pateisinti dėl pykčio priepuolių, tačiau ne visada. Galvokite apie savo temperamento kontrolę kaip apie pratimą – kuo labiau treniruositės, tuo lengviau bus.
Kai kitą kartą pajusite, jog imate niršti, kontroliuokite save. Suskaičiuokite iki dešimties, klausykitės, bet nereaguokite. Nedarykite nieko, kas sužadintų jūsų agresiją. Akimirką pamėginkite atpažinti, iš kur kyla jūsų pyktis. Jei jaučiate grėsmę, pasistenkite tai išsakyti kitam žmogui, pasakyti, kodėl jaučiate pyktį ir kartu paieškoti sprendimo. Jei to padaryti neišeina, tiesiog nueikite šalin. Bent jau niekas nenukentės ir jūs nepasakysite to, ko vėliau gailėtumėtės.
Pykčio valdymui padės ir gyvenimo būdo pokyčiai. Išmėginkite jogą, meditaciją, tai či, o reguliarios treniruotės sumažins įtampą ir stresą. Galbūt jums labiau patiks tapyba ar rašymas kaip emocijų išliejimas nepavojingu būdu.
Gali būti, kad pykčio šaltinis slypi jūsų nesugebėjime aiškiai išreikšti savo mintis. Mokymasis aiškiai reikšti savo mintis skirtas ne tik droviems – jis padės jums atskleisti savo jausmus ramiai ir draugiškai.
Reikėtų vengti alkoholio kaip būdo nusiraminti. Tam tikram laikui jis nuramina, bet vėliau gali iššaukti agresyvų elgesį.
Jei savipagalbos metodai nepadeda jums atsikratyti savo įniršio priepuolių, tuomet vertėtų pasiieškoti profesionalų pagalbos.
Ir pabaigai – dar viena mintis. Jei mes elgtumėmės su kitais taip, kaip norėtume, kad elgtųsi su mumis, nebereikėtų kontroliuoti pykčio, nes jo nebūtų. Kitą kartą pasistenkite įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje. Empatija gali labai daug.
