Kalbant apie meilę, joje nėra jokių idealų ir trūkumų. Yra funkcijos.

Ir tu arba priimi visas žmogaus savybes ir netgi mėgaujiesi jomis, arba ne. Nėra jokios prasmės perdaryti žmogų ir jį keisti, jei šis žmogus ne tavo.

Nėra blogų ir gerų, idealūs apskritai neegzistuoja.

Yra ypatingi. Be galo artimi ir savi, artimi dvasia, vidiniu turiniu.

Ir jeigu pasitaikė būtent toks žmogus – taviškis iki kaulų smegenų, tu niekada ir nė už ką jo neiškeisi į jokį kitą.

Nes, pasaulyje tikriausiai yra ir daug geresnių, tačiau tai – ne tavo žmonės.

Juk tu žinai, kad tau reikalingas būtent šis žmogiukas, tau norisi, kad jis būtų su tavimi visada, norisi dovanoti jam savo šilumą, kartais ir pasibarti, susitaikyti, tegu…

Svarbiausia – su juo. Su ypatingu.