Kokie požymiai rodo žemą intelekto lygį, kaip jį padidinti.

Intelektas apima gebėjimą mokytis, mąstyti, spręsti problemas ir prisitaikyti prie naujų situacijų, pasireiškiantį asmens elgesiu ir įpročiais. Tuo remiantis, tam tikri asmens įpročiai gali išduoti intelekto trūkumą.

Psichologai yra įvardiję 8 tam tikrus elgesio bruožus, kurie gali būti žemesnio intelekto išsivystymo požymiai. Keisdami šiuos įpročius galite pagerinti savo intelektą.

Smalsumo stoka, abejingumas pasauliui

Smalsumas susijęs su intelektu, ne veltui pats Albertas Einšteinas apie save sakė: „Neturiu ypatingų gabumų. Esu tiesiog aistringai smalsus.“ Psichologai pritaria Einšteinui ir smalsų protą laiko pagrindiniu aukšto intelekto rodikliu.

Tad nenuostabu, kad smalsumo stoka gali reikšti priešingą dalyką. Jei žmogus nesidomi pasauliu, nesidomi naujais dalykais, nėra aistringas, niekuo nesidomi, niekas jam nerūpi, tai gali rodyti žemesnį intelekto lygį.

Tačiau nepamirškite, kad smalsumą galima išugdyti – niekada nevėlu labiau domėtis jus supančiu pasauliu.

Daiktų atidėliojimas rytdienai, dažnas atidėliojimas

Atidėliojimas arba prokrastinacija – psichologinis terminas, reiškiantis žmogaus polinkį atidėti nemalonius dalykus vėlesniam laikui ir polinkį daryti tik tuos dalykus, kurie teikia malonumą arba duoda greitesnių rezultatų.

Retkarčiais atidėliojame visi, tačiau psichologai mano, kad dažnas ir chroniškas atidėliojimas gali būti mažėjančio intelekto požymis. Įprotis atidėlioti, neefektyvus laiko planavimas ir nesugebėjimas protingai naudoti laiką kenkia mūsų vykdomiesiems įgūdžiams – intelekto sudedamajai daliai.

Įprotis atidėlioti ne tik dažnai sukelia nereikalingą stresą, bet ir turi įtakos bendram produktyvumui ir darbo kokybei.

Tačiau šį elgesį galima įveikti išsikėlus realius tikslus, suskaidžius užduotis į suprantamas dalis ir apdovanojant save už jų atlikimą laiku. Taip galite ne tik padidinti produktyvumą, bet ir pagerinti problemų sprendimo gebėjimus bei sprendimų priėmimo įgūdžius.

Nesugebėjimas išklausyti

Ar kada nors pastebėjote, kad kai kurie žmonės nemoka klausytis, tiksliau, negirdi pašnekovo.

Psichologų teigimu, prasti klausymosi įgūdžiai gali rodyti žemesnį intelekto lygį.

Tiesa ta, kad klausantis reikia suprasti, interpretuoti ir vertinti tai, kas sakoma, o tam reikia nemažai kognityvinių procesų.

Vadinasi, jei pašnekovui sunku sekti pokalbį, jis praleidžia svarbiausius dalykus, o tai gali reikšti, kad jo pažintiniai gebėjimai yra riboti.

Šiai minčiai pagrįsti yra tyrimų, kuriuose teigiama, kad tie, kurie moka klausytis, ne tik geriau supranta kitus, bet ir geriau nei kiti sprendžia problemas ir priima sprendimus. Taip yra todėl, kad aktyvus klausymasis pagerina mūsų gebėjimą apdoroti informaciją ir kritiškai mąstyti, o tai yra svarbus intelekto aspektas.

Iš esmės klausymasis – tai ne tik žodžių girdėjimas, bet ir gebėjimas suprasti ir interpretuoti. Taigi kitą kartą, kai kalbėsitės, būtinai klausykitės, nes tai gali smarkiai pagerinti jūsų pažintinius gebėjimus.

Nesugebėjimas prisitaikyti

Psichologai aukštą intelekto lygį dažnai sieja su gebėjimu prisitaikyti prie naujų situacijų ir aplinkos.

Taip yra todėl, kad prisitaikymui prie pokyčių reikia problemų sprendimo įgūdžių, kūrybiškumo ir gebėjimo greitai mąstyti, o tai yra intelekto požymiai. Atvirumas pokyčiams, gebėjimas prisitaikyti ne tik palengvina gyvenimą, bet ir yra intelekto požymiai. Priimkite pokyčius, mokykitės iš naujos patirties ir leiskite savo intelektui tobulėti.

Nenoras tobulėti

Asmeninis augimas ir savęs tobulinimas yra kelionė visą gyvenimą. Jie reikalauja noro mokytis, keistis ir, svarbiausia, pripažinti savo silpnąsias vietas.

Tačiau yra žmonių, kurie visada pasitenkina savo esama būkle, neturi jokio noro vystytis ar tobulėti, o tai rodo žemą intelekto lygį. Kodėl? Todėl, kad noras augti ir tobulėti reiškia savęs pažinimą, kritinį mąstymą ir gebėjimą priimti naujus iššūkius.

Gyvenimas yra graži augimo ir mokymosi kelionė. Kiekviena diena suteikia mums galimybę tapti geresnėmis savęs versijomis. Taigi nevenkite šių galimybių. Priimkite jas iš visos širdies.

Pernelyg didelis pasitikėjimas savo žiniomis

Pasitikėjimas savimi yra puiki savybė, tačiau jis, ypač kalbant apie savo žinias, gali būti spąstai. Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi gali lemti nesugebėjimą pripažinti savo klaidų, trukdyti mokytis ir augti.

Dėl jo taip pat gali būti blokuojamas naujos informacijos įgijimas, prarandama vystymosi perspektyva.
Išvada paprasta: išlikite kuklūs, pripažinkite, kad visada yra ko ir iš ko mokytis ir augti. Būkite atviri, pripažinkite savo klaidas ir niekada nenustokite mokytis.

Ignoruoti skirtingas nuomones

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame visi mąsto vienodai. Tai ne tik skamba nuobodžiai, bet ir gali rodyti žemesnį intelekto lygį.

Psichologai nurodo, kad skirtingų nuomonių ignoravimas ir griežtas savo nuomonės laikymasis rodo mažesnį kognityvinį lankstumą. Norint suprasti skirtingas nuomones, reikia empatijos, kritinio mąstymo ir gebėjimo spręsti problemas.

Taigi, jei nuolat atmetate kitų žmonių nuomones ar požiūrius, galbūt laikas keistis.

Menkas savęs pažinimas

Savęs pažinimas yra pagrindinis intelekto požymis. Tie, kuriems trūksta savimonės, kurie nesuvokia savo stipriųjų ir silpnųjų pusių, dažnai atsiduria nepalankioje padėtyje, kai kalbama apie intelektinį tobulėjimą. J

uk savimonė reikalauja savirefleksijos, emocinio intelekto ir gebėjimo kritiškai analizuoti save, o tai yra aukštesnio intelekto požymis. To neturint, asmeninis augimas ir mokymasis tampa sunkiai įmanomas.

Taigi apmąstykite savo veiksmus, sprendimus, elgesį ir įpročius. Geriau supraskite save ir keiskite įpročius, rodančius žemą intelektą, ugdykite save ir savo intelektą.