Ar teko patirti tą nusivylimo jausmą, kai artimas žmogus nenuspėjo jūsų pageidavimo arba nepadarė to, ko iš jo tikėjotės?
„Juk jis privalėjo apie tai susiprotėti!“
Dažnai jaučiame apmaudą, kai, pavyzdžiui:
-
vyras nenusiveda mūsų į kavinę, nors apie tai svaidėme užuominas jau ištisą mėnesį.
-
draugė mums padovanoja netinkamą gimtadienio dovaną, nors užsiminėme jai 50 kartų.
-
viršininkas mūsų negiria už gerai atliktą darbą.
Stop! O iš kur mes ištraukėme, kad visi jie „privalėjo susiprotėti“?
-
žmonės – ne aiškiaregiai.
-
kiekvienas turi savo požiūrį į pasaulį ir savus prioritetus.
-
tiesioginiai žodžiai visada veiksmingesni už užuominas.
„Ką pagalvos kiti?“
Kartais neigiamas mintis žmonėms priskiriame, remdamiesi jų trumpalaikėmis reakcijomis:
Tarkime, praeidami pro grupę draugų ar kolegų, išgirstame juoką. Iškart į galvą šauna minti: „Jie turbūt juokiasi iš manęs!“.
Stop!
-
mes negalime skaityti minčių, kaip jau buvo sakyta.
-
kitų žmonių juokas gali turėti daugybę pačių įvairiausių priežasčių.
-
nereikia nuolat prisigalvoti sau neigiamų scenarijų.
Tai kaip gi nustoti pykti ant žmonių, kurie „nesusiprotėja”?
-
tiesiai pasakykite, ko norite.
-
nesitikėkite telepatinių gebėjimų iš savo artimųjų.
-
nedarykite skubotų išvadų apie kitų žmonių mintis.
-
sutelkite dėmesį į savo pačių jausmus ir poreikius.
Atminkite:
-
atviras bendravimas – tvirtų santykių pagrindas.
-
gebėjimas atskirti savas mintis nuo kitų žmonių minčių padės išvengti nepagrįstų pykčių.
-
vertinkite save ir nebijokite kalbėti apie savo poreikius!
-
negalvokite už kitus žmones, nepriskirkite jiems tų minčių, kurių jie negalvoja.
Jūs nesate aiškiaregis, telepatija kaip masinis reiškinys – neegzistuoja, supraskite tai, pagaliau ir tai žymiai palengvins gyvenimą.
Norite ką nors perduoti kitam – atverkite burną ir pasakykite.
Norite suprasti, ką kiti turi galvoje – paklauskite.