Vis daugiau žmonių vietoj santuokos pasirenka sąmoningą vienatvę. Tai patvirtina statistikos duomenys. Europoje ir Amerikoje maždaug pusę suaugusiųjų gyventojų sudaro išsiskyrę arba tokie, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Vieni tokį pasirinkimą aiškina tuo, kad negali surasti sau tinkamos antrosios pusės, kiti gyvenimą be įsipareigojimų laiko laimingu.
Žydų universiteto profesorius Eliakimas Kislevas atliko plačius tyrimus ir nustatė, kad vienišų žmonių daugėjimo fenomenas gali būti aiškinamas tuo, kad vienišiai dažnai jaučiasi laimingesni už tuos, kurie gyvena santuokoje.
Žinoma, tai liečia tik tuos, kurie išbandė įvairius variantus ir sąmoningai pasirinko gyvenimą be įsipareigojimų. Tačiau tie, kurie gyvena santykiuose, paprastai mano, kad vieniši žmonės – nusivylę ir niekam nereikalingi.
Gyvenimas vienatvėje
Įvairiuose kraštuose atlikti tyrimai atskleidė, kad šalyse su išvystyta infrastruktūra pastebimas vienišų žmonių daugėjimas. Psichologai vienišumą skirsto į tokias kategorijas:
*vienišumo jausmas,
*socialinė izoliacija,
*lėtinės formos vienatvė.
Žmonėms būdinga periodiškai jaustis vienišiems. Tai yra subjektyvus jausmas, nepriklausantis nuo realybės. Toks žmogus gali turėti partnerį, gyventi santuokoje arba palaikyti periodiškus santykius. Tai paprasčiausios liūdnos mintys apie vienatvę.
Socialinę izoliaciją jaučia žmonės, kurie dėl kokių nors priežasčių smarkiai apriboja arba nutraukia visus socialinius kontaktus.
Lėtinė forma gali kilti žmogui, kuris vienišas jaučiasi ilgą laiką. Ši būsena reikalauja terapijos, nes ji daro įtaką žmogaus fizinei ir psichinei emocinei būsenai, didina sveikatos sutrikimų riziką. Tokiems asmenims dažnai išsivysto nemiga, širdies ligos, psichologiniai sutrikimai, atsiranda kitų sveikatos problemų.
Vienatvė dviese
Atliktos apklausos parodė, kad net gyvenantys darnioje santuokoje partneriai gali periodiškai ar nuolat jautis nelaimingi arba vieniši kaip ir žmonės, neturintys artimų santykių.
Psichologų nuomone, taip atsitinka, kai partneriai susikoncentruoja į santykius vieno su kitu ir nustoja bendrauti su draugais ir giminėmis. Dauguma žmonių mano, kad artimi santykiai padės išsivaduoti nuo vienatvės, tačiau realybėje šis jausmas egzistuoja savarankiškai ir nepriklauso nuo santuokos arba jos nebuvimo.
Kodėl vis daugiau vienišų žmonių laiko save laimingais?
Profesorius Kislevas savo darbe panaudojo dvi duomenų bazes, sukauptas iš daugiau kaip 30 šalių, pats atliko vienišų, palaikančių santykius arba susituokusių žmonių iš įvairių etninių grupių apklausas. Mokslininkas nustatė veiksnius, kurie skiria lamingus vienišius nuo nelaimingų. Jis apskaičiavo, kad visi skirtumai rėmėsi stereotipais, kurie susiję su vienatve ir tikėjimu jais.
Iš kur kyla vienatvė?
Tie žmonės, kurie manė, kad niekada nesutiks savo antrosios pusės ir likusią gyvenimo dalį praleis niekam nereikalingi, buvo nepatenkinti tokia padėtimi ir laikė save nevykėliais. O tie, kurie prisiėmė atsakomybę už savo gyvenimą ir nesiejo savo laimės su partnerio buvimu ar nebuvimu, buvo patenkinti savo padėtimi ir net mėgavosi ja, nesiruošdami nieko keisti.
Kai kurie vienišiai mėgsta laisvą laiką skirti tik sau, savo augimui ir vystymuisi, nuolatinei veiklai. Laisvalaikį tokie žmonės leidžia įspūdingose kelionėse, užsiimdami įdomiais hobiais. Laimę jie sieja su savo nepriklausomybe ir socialinių kontaktų nebuvimu.
Kiti vienišiai užmezgė stiprius socialinius ryšius ir labiau juos vertino už romantiškus santykius. Tai labai komunikabilūs asmenys, kuriems patinka leisti laiką su draugais, keliauti su didele kompanija. Jie dažnai bendrauja su giminėmis bei kaimynais ir yra patenkinti savo padėtimi.
Dažniausiai pastarieji vienišiai gyvena aktyvų gyvenimą ir retai leidžia laiką namuose. Paprastai jie daug bendrauja darbo kolektyve, užsiima sportu, lankosi klubuose pagal savo pomėgius ir interesus. Jų gyvenimas yra toks pripildytas bendravimo, kad jie mano, jog tikrai nieko nepraleido atsisakę santuokos.
Stiprinkite tikėjimą savimi
Tyrimai parodė, kad santykius palaikančių žmonių savivertė padidėja. Tačiau toks teiginys tinka tik tiems, kurie gyvena sveikuose ir stipriuose santykiuose. Priešingu atveju savivertė smarkiai sumažėja. Dažnai žmonės nesugeba palaikyti aistros ilgą laiką. Tai sukelia depresiją, vienatvės jausmą ir savigarbos praradimą.
Vienišų žmonių savivertė išauga, kai jie jaučiasi reikalingi. Draugiškų ryšių ir prasmingo buvimo vienumoje jie nelaiko tuščiai praleistu laiku. Dauguma suvokia jį kaip galimybę tobulėti, nuolat investuoti į save ir džiaugtis savo gyvenimo būdu.
