Noriu paliesti labai delikačią temą, o būtent – pinigų uždirbimą. Per savo profesionalią karjerą, kaip psichologas, pakankamai prisižiūrėjau ir prisiklausiau istorijų apie pačius įvairiausius vyrus. Kiekvienas turėjo savo požiūrį į uždarbį.
Kažkas norėjo daug pinigų, kažkas – šiek tiek mažiau, kažkas apskritai ramiausiai gyveno žmonos sąskaita ir, panašu, visiškai dėl to nesuko galvos. Esu tikras, kad nenoras užsidirbti gali labai daug ką pasakyti apie vyrą.
Mano nuomone, nenoras užsidirbti yra sąmoninga (arba nelabai) pozicija. Žmogus gali, tačiau nenori, ir paaiškina sau šią poziciją kokiu nors konkrečiu būdu. Panagrinėkime tipiškas priežastis.
Augo šeimoje, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidino mama
Pažįstu vyrų, kurių šeimoje viešpatavo motina, ji uždirbo ir tvarkė visus pinigus ir nuosavybę. Tėvas tiesiog buvo kažkur šalia, dirbo kuklų darbą, arba apskritai nedirbo. Tai yra, jis buvo „namų šeimininkas“, užsiėmė buitimi, gamino maistą, sėdėjo su vaikais. Moteris visiems davė pinigų.
Vaikai, visą vaikystę stebėję tokią „konstrukciją“, užaugo tokie patys. Dukra – generolė, sūnus – „drybsotojas ant sofos”, kuriam moterys turi viską paduoti ant lėkštutės.
Ką daryti, jei tai jums netinka: svarbiausia sumažinti bendravimą su tėvais, ypač su mama, kadangi ji palaiko šį šeimos scenarijų. Sūneli, pailsėk, sūneli, leisk man duoti tau pinigų, sūneli, leisk man tave išgydyti. Kol vyras yra susijęs su mama, jis negali tapti nepriklausomas.
Įsitikinimas, kad „doras žmogus turtingu tapti negali“
Kai kurie vyrai teisina save tuo, kad užsidirbti galima tik ypatingai pasisekus, pažinčių ar apgaulės būdu. Kitaip sakant, arba gimei labai gražiu ir protingu turtingoje šeimoje (sėkmė), arba tau pasisekė susidraugauti su reikiamais žmonėmis (pažintys), arba esi tiesiog sukčius, kuris visus apgaudinėja ir lipa kitiems žmonėms per galvas. O sąžiningiems, sunkiai dirbantiems žmonėms uždirbti nerealu.
Mano nuomone, tokia pozicija yra destruktyvi, nes leidžia nieko nedaryti ir nieko nesiekti, nesistengti. Nėra prasmės net ginčytis dėl to. Tai – degradacijos pozicija, kelias į apatiją. Taip mąstantis vyras visada baigs blogai.
Ką daryti, jei tai jums netinka: kartoti sau, kad pinigai eina pas tuos, kurie dirba. Patyrinėkite kitų žmonių sėkmės istorijas. Mokykitės iš sąžiningų ir turtingų.
Moralinis išsekimas ir nenoras nieko daryti
Pasitaiko ir tokių atvejų. Vyras gali būti gana sąžiningas ir aktyvus, jis nori užsidirbti, tačiau tam tikru momentu jį pakerta išsekimas, dingsta motyvacija kuo nors užsiimti. Nebėra pasitikėjimo savimi, nemylimas, gal net neapkenčiamas darbas, agresija artimųjų adresu, netgi pinigai nebeteikia jokio džiaugsmo ir pan.
Principinė pozicija „nenoriu ir nedarysiu“
Manau, kad šios priežasties net nagrinėti neverta. Kai kurie žmonės sąmoningai nusprendė, kad tenkinsis mažu. Ir tai jų teisė.
Viena vertus, aš priimu jų pasirinkimą, kita vertus, negalėčiau teigti, jog tai teisinga. Mačiau tokių žmonių ir, mano požiūriu , jie nepasižymi nei jėga, nei ryžtu, nepaisant iš pažiūros griežtų principų. Priešingai, jie paprasčiausiai bijo konkuruoti su kitais.
Visa tai – pagrindinės priežastys, kodėl vyrai nenori uždirbti daugiau pinigų. Ką su tuo daryti – spręsti jums.
